Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą keletą itin pagarsėjusių nekilnojamojo turto projektų plėtojusiai UAB "Batijos aktima".
Kiek skolų paliko ši bendrovė dar neaišku - paskirtas bankroto administratorius iki vasario 27 dienos priima kreditorių reikalavimus.
Politiniai niuansai
Bene labiausiai "Baltijos aktima", kurios pirminė veikla buvo pilstomo alaus įrangos gamyba bei pardavimas, prekyba barų ir virtuvės baldais, buvo išgarsėjusi savo projektu uostamiesčio S. Daukanto gatvėje.
Įsibėgėjus šioms statyboms pačiame Klaipėdos centre neteisėtai išdygo papildomas aukštas. Jį įteisinti turėjusiam naujam detaliajam planui 2007-ųjų rugpjūtį Klaipėdos miesto taryba nepritarė, nes "nebuvo sukurtos reikiamos automobilių stovėjimo vietos, be to, savininkas ir statytojas, nelaukęs Tarybos sprendimo, viršijo savo įgaliojimus".
Šis detalusis planas garsus ir tuo, kad sugebėjo pirmą kartą miesto istorijoje "išvaikyti" dalį Tarybos. Opozicinė Permainų koalicija, įtarinėjama dariusi spaudimą, kad šis detalusis planas būtų patvirtintas, valdančiąją daugumą apkaltino kito detaliojo protegavimu ir paliko posėdžių salę.
Dėl tokio elgesio miesto konservatorių lyderis Naglis Puteikis tada teisinosi, jog sklypo planavimą organizuojanti bendrovė nėra šios partijos rėmėja - jos direktorius Henrikas Petrauskas esąs eilinis partijos narys.
Po nesėkmės Tarybos posėdyje su skundu dėl detaliojo plano netvirtinimo "Baltijos aktima" kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Skundą jis atmetė, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Po visų peripetijų, 2008-ųjų pradžioje naujas sklypo detalusis planas vėl sugrįžo į miesto Tarybą, nes "Baltijos aktima" įsipareigojo įrengti 15 automobilių stovėjimo vietų arba šiam tikslui skirti 200 tūkst. litų. Taip pat buvo įsipareigota atsiimti skundą iš Vyriausiojo administracinio teismo.
Politikai tada sutiko su tokiu kompromisu, tačiau tai projekto nebeišjudino iš sąstingio. Pasak H. Petrausko, dėl pablogėjusios ekonominės situacijos bankas atsisakė toliau finansuoti šį projektą.
Įstrigo ir Palangoje
2006-ųjų liepą Palangos miesto taryba "Baltijos aktimai" leido rengti detalųjį planą komplekso J. Basanavičiaus gatvėje, kuriame gydymo tikslams žadėta naudoti mineralinį vandenį, statyboms.
Apie 40 mln. litų įvertintas kompleksas - reabilitacijos centras, SPA gydyklos, viešbutis, konferencijų centras, sporto ir sveikatingumo centras, restoranas ir kavinė - turėjo išdygti sujungus du greta esančius sklypus, kuriuose yra mineralinio vandens gręžiniai, sovietiniais laikais aptarnavę "Jūratės" gydyklas.
Nepaisant to, kad "Baltijos aktima" šiuo projektu žadėjo padėti išspręsti Palangos sezoniškumo problemą, verslininkai susidūrė su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N. Puteikio pasipriešinimu.
Tam, kad šis objektas atsirastų J. Basanavičiaus gatvėje, reikėjo Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano korektūra. Būtent ties šia vieta verslininkai ir "įstrigo": paveldosaugininkai buvo įsitikinę, kad tik jie gali būti šio plano pakeitimo organizatoriai, tačiau tą patį apie save galvojo ir kurorto savivaldybė.
Ieškodami išeities iš susidariusios situacijos tiek "Baltijos aktima", tiek Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas buvo kreipęsis į kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį. Pernai gautas ministro atsakymas verslininkams suteikė vilčių - buvo nurodyta, jog specialiojo plano pakeitimų organizatorius turėtų būti būtent savivaldybė. Nepaisant to, paveldosaugininkai atsisakė padėti savo parašus po reikiamais dokumentais.
N. Puteikis tada atkreipė dėmesį, kad net ir atsakius į klausimą, kas vis dėlto turėtų būti specialiojo plano korektūrų organizatorius, verslininkų norai nebūtinai bus patenkinti ir J. Basanavičiaus gatvėje nebūtinai atsiras būtent toks objektas, kokio jie čia pageidauja.
"Kalbant iš esmės, manau, kad "Baltijos aktimos" apetitai per dideli. Jeigu specialiojo plano korektūra bus leista, mes nesutiksime, kad tokioje vietoje būtų tokie pastatai. Tokius kompleksus reikėtų statyti ne istoriniame centre", - tada sakė N. Puteikis.
Dabar H. Petrauskas konstatuoja, kad šis projektas žlugo dėl "valstybinių institucijų neveiklumo".
Nepasisekė ir Šventojoje
2007-ųjų birželį "Baltijos aktima" pradėjo įgyvendinti "Šventosios upmiesčio" projektą. Ties Šventosios upės kilpa pradėti statyti "prestižiniai apartamentai".
Kompleksas turėjo įsikurti abipus specialiai jam iškasto tvenkinio. Keliais statybų etapais iš viso planuota pastatyti apie 6 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto.
Anot H. Petrausko, į šį projektą buvo jau nemažai investuota, tačiau pirkėjų dėl prasidėjusios krizės buvo atsiradę tik keletas.
"Norėjome laikytis iki galo"
Henrikas PETRAUSKAS, bankrutuojančios UAB "Baltijos aktima" direktorius:
Viskas dabar vyksta pagal Įmonių bankroto įstatymą. Visi mūsų objektai - tiek pastatas Klaipėdos Simono Daukanto gatvėje, tiek "Šventosios upmiestis", tiek sklypas Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje, bus parduoti bankroto administratoriaus ir gautomis lėšomis bus atsiskaityta su kreditoriais.
Mes norėjome laikytis iki galo, tačiau bankrotą inicijavo vienas kreditorius ir bankas.
Daug klientų, sumokėjusių avansus neturėjome, tačiau ir iš jų kai kurie prasidėjus krizei pradėjo reikalauti atiduoti avansinius įnašus.
"Skolos paaiškės vėliau"
Tomas MALINAUSKAS, UAB Klaipėdos administratorių biuras direktorius:
Dar nesame perėmę UAB "Baltijos aktima" kreditorių reikalavimų. Visi duomenys turėtų būti aiškūs maždaug po poros savaičių. Kiek užtrunka bankroto procedūros, priklauso nuo įmonės ir jos situacijos - bendrovė bendrovei nelygi.
"Perrašė butus"
Rimantas STROPUS, UAB "Alfva" komercijos direktorius:
Mes atlikome statybos darbus ir Klaipėdos Simono Daukanto gatvėje esančiame objekte, ir Šventojoje. Tiksliai negaliu pasakyti, kokie dar liko įsiskolinimai - visą informaciją turi generalinis direktorius, kuris šiuo metu atostogauja. Kiek žinau, "Baltijos aktima" kažkokius butus buvo perrašę mūsų įmonei.
Martynas VAINORIUS
