Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl didelių sąnaudų energetiniams ištekliams patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal verslo sritis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Vyriausybės pagalba sunkumus dėl didelių sąnaudų energetiniams ištekliams patiriančioms įmonėms turėtų būti greita, ji galėtų būti skirstoma pagal verslo sritis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

REKLAMA

„Visų pirma, labai svarbu laikas, mokesčių atidėjimas toms įmonėms, kurios pagal Europos Komisijos karo komunikatą yra labiausiai nukentėjusios ir tos, kurios sunaudoja 10 proc. bendrųjų sąnaudų išbrangusiai energetikai,  – joms svarbiausia padėti dabar“, – penktadienį Klaipėdoje atidarant SBA grupes naują korpusinių baldų gamybos įmonę „Inno Line“ žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę sakė, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų.

REKLAMA

Anot A. Armonaitės, mokesčių atidėjimas būtų geriausia pagalba, bet paramos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams modelis šiuo atveju netinka, nes dėl derinimo institucijose parama užtrunka pernelyg ilgai.

„Pandeminės priemonės, subsidijos, gal kai kas pamiršo, kad jos išjuda pakankamai ilgai, yra institucijų derinimo su Europos Komisija. Aš pasisakau už labiau automatizuotą pagalbą verslui, kuri yra greitesnė, – tai mokesčių atidėjimas pirmiausiai nuimtų daugiausiai įtampos nuo įmonių“, – teigė ministrė.

REKLAMA
REKLAMA

 A. Armonaitės manymu, parama verslui galėtų būti skirtinga ir nustatoma pagal sektorius, kuriose veikia įmonės. 

„Tos priemonės, jos galėtų būti skirtos vienoms industrijoms – vienos, kitoms – kitos, aišku, neatmetu, kad restoranai irgi yra energetiškai imlūs“, – kalbėjo ji.

SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė sako, kad pramonės įmonės neišsivers be valstybės pagalbos dorojantis su smarkiai išaugusiomis energetikos sąnaudomis. Anot jos, naujausios technologijos padeda sutaupyti, tačiau ne tiek, kad baldų įmonės išliktų konkurencingos ilgalaikėje perspektyvoje. 

„Skaitmenizavimas yra tik vienas iš kelių, bet jis negali kardinaliai pakeisti situacijos. Baldų pramonės įmonės naudoja daug elektros ir su tokiais sprendimais mes negalime pasiketi tokio sutaupymo, kuris padėtų išlikti konkurencingais ilgalaikėje perspektyvoje“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė J. Grašienė. 

A. Armonaitės teigimu, moderni įranga gamyklai turėtų padėti lengviau išgyventi laikotarpį, kai smarkiai kyla energijos sąnaudos. 

REKLAMA
REKLAMA

„Žalia, robotizuota, skaitmenizuota, automatizuota – tai reiškia, kad tokiai gamyklai ir dabartinius iššūkius lengviau įveikti. Svarbiausia, žinoma, yra, kad šiuo nelengvu metu įmonė susiplanavo plėtrą ir yra nusiteikusi optimistiškai“, – gamyklos atidarymo renginyje sakė ministrė.

J. Grušienės manymu, įprastų priemonių – elektros taupymo ar veiklos efektyvinimo, šiuo metu neužtenka, reikia greitų ir ryžtingų Vyriausybės sprendimų. 

Pasak jos, SBA grupės įmonių Lietuvoje sąskaita už elektrą praėjusį mėnesį siekė apie 2 mln. eurų – pasak jos, valstybė verslui galėtų kompensuoti išlaidas elektrai, darbuotojų prastovas ar atidėti mokesčius.

„Visi suprantame, kad čia yra trumpalaikė krizė ir tos elektros kainos aukštos ilgai nesitęs, trumpąjį laikotarpį reikalingi tokie sprendimai, kurie padėtų verslui tą krizę išgyventi. Kompensacijos elektros kainų yra viena iš galimybių, kompensacijos už prastovas galimos, mokesčių atidėjimas ir panašiai“, – kalbėjo J. Grušienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadus, jog verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų, J. Grušienė vertina palankiai

„Tai yra labai teisingas ir adekvatus sprendimas, tiesiog reikėtų vertinti pramonės įmones, kad tai būtų skaičiuojama nuo bendrųjų sąnaudų, nevertinant tiesioginių žaliavų, kurios šiuo metu brangstant ar gaminant iš labai brangių komponentų, jos iškreipia tą vaizdą, tą eliminavus yra pakankamai geras sprendimas“, – kalbėjo J. Grušienė. 

„Mokesčių atidėjimas trumpuoju laikotarpiu galėtų padėti verslui išgyventi ir padėti užsikamšyti savo pinigų srautų spragas“, – pridūrė ji.  

Ministrė – už PVM lengvatų pratęsimą 

A. Armonaitė teigė pasisakanti už tai, kad viešbučiams ir restoranams nuo kitų metų būtų pratęstas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

„PVM lengvatą viešbučiams ir restoranams pratęsti matytume prasmę tiek dėl pandemijos, tiek dėl konkurencingumo sumažėjimo, tiek, kaip dabar jau matome, dėl energijos sunkumų. Yra skepsio dalies kolegų, reikės spręsti“, – sakė A. Armonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėl viešbučių yra daugiau argumentų, nes daugybėje Europos šalių galioja mažesnis PVM viešbučių paslaugoms“, – sakė A. Armonaitė.

G. Skaistė anksčiau teigė, kad PVM lengvatos restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms neliks, nes ji buvo tikslinė – pandemijos iššūkiams suvaldyti. Dėl viešbučių dar neapsispręsta.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

Aušrine, geriausia parama - tai jūsų koalicijos detonavimas. Pasitraukit. Be pykčio ir pagiežos sakau. Nu pati ramiai pasėdėk, pagalvok.
Nyk iš eterio višta begalve
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų