Tokius skaičius ketvirtadienį žurnalistams pateikė Vilniaus meras Artūras Zuokas, apeliuodamas į Seime pradedamą svarstyti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jis teigia suprantantis, kad tiek daug iš karto padidinti negalima, tačiau 55 proc., jo teigimu, padėtų miestui išgyventi.
Ydingos planavimo metodikos įkaitai
Priminęs, kad visų savivaldybių biudžetų pagrindas yra GPM mokestis, o Vilniaus miestas kasmet sumoka daugiau GPM, o pastaraisiais metais šis skaičius siekia beveik 2 mlrd., jis sakė, kad tai rodo ekonomikos augimą, bedarbystės mažėjimą mieste, tačiau ,,paradoksalu, kad kai visoje Lietuvoje augo mokečiai, didėjo PVM, išlaidos energetiniams resursams, Vilniaus miestui biudžetas buvo mažinamas. 2011 metais buvo mažiau negu 2010, 2012 6iek tiek padidėjo, tačiau 2013 metais vėl buvo sumažintas. Nors pajamos augo ir Vilniaus miesto indėlis didėjo”.
Jo teigimu, sostinę į skolas gramzdina ydingas savivaldybės biudžeto formavimas. ,,2012 metais buvo sumokėta beveik 1 mlrd. 950 mln. litų GPM, tačiau miestui liko tik apie 337 mln. litų. – 18 proc. nuo bendro sumokėto GPM į valstybės iždą. 837 mln. litų keliauja visoms kitoms Lietuvos savivaldybėms, dar 300 mnl. buvo pervesta kitoms savivaldybėms, nes Vilniuje dirbantys žmonės gyvena kitose savivaldybėse, vardijo meras.
A.Zuoko teigimu, vienam vilniečiui tenka mažiausiai GPM palyginus su kitomis savivaldybėmis bei su kaimyninių šalių sostinėmis. Jis taip pat pažymėjo, kad sostinė turi daug prisidėti prie visai šaliai svarbių projektų.
,,Mes privalėjome prisidėti 42 proc. prie kelių infrastruktūros finansavimo. Jei mes būtume to nedarę, šiandien nebūtų aplinkkelio ir kitų objektų. Todėl Vilnius privalėjo skolinintis ir tai sudaro beveik 0,5mlrd. litų“, - sakė meras.
Jo teigimu, sostinės skola susikaupė ne per vienerius metus, tačiau ,,pati skola nėra blogai, jei pinigai investuojami“. A.Zuokas sakė nekaltinantis tuometinių savivaldybės vadovų, bet vardijo, kiek kainuoja išlaikyti mokyklas, darželius ir kitus visuomenei svarbius objektus, todėl per , nors lėšų trūko, todėl miestas per krizę buvo priverstas skolintis.
,,Man keistos yra kalbos, gelbėtojų šou, kurie šiandien bando kalbėti apie ateitį užmiršdami, kad šiandieninę situaciją patys ir sukūrė“, - kalbėjo A. Zuokas. Jis sakė tikįs, kad Vilniaus gelbėtojai gelbėtojai ,,jei tikrai nori gelbėti – tereikia šiandien palaikyti Seimo narių iniciatyvą, kad 55 proc. GPM būtų paliekama Vilniaus miesto gyventojams, tas balsavimas parodys, kiek politikams rūpi Vilniaus gyventojai, o kiek tai yra tik rinkiminės batalijos“.
Skolas užprogramavo centrinė valdžia
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Vytautas Milėnas pasakojo, kad jau formuojant 2011 metų biudžetą buvo aišku, kad dėl neteisingo biudžeto formavimo Vilniuje susidaro sklolos. Pasak jo, per pačią krizę padidintas GPM surinkimo planas, kuris buvo neįvykdytas. ,,Suformuotas ir Seime patvirtintas savivaldybės biudžetas nebuvo realus. Ir pati savivaldybė nieko negali padaryti”, - sakė jis.
Kita priežastis, pasak V. Milėno, dėl kurios kaupėsi sklolos – lengvatinių visuomeninio transporto keleivių kompensavimas. ,,Brango kuras, transporto priemonės, ir dėl to praeitais metais kompensuoti vyriausybės nustatytas lengvatas jau prireikė 80 mln. litų. Dar vienas aktualus klausimas – GPM dalis, tenkanti kiekvienam miestui. 2010 metams Kauno miestui buvo padidinta iki 94, Klaipėdai iki 98, Panevėžiui iki 100 proc., o Vilniui palikta 40 proc., iš kurių dar perskirstoma pagal gyvenamąją vietą“, - sakė jis.
,,Vilniečiai negali būti antrarūšiai Lietuvos gyventojai ir reikia reikalauti atsakomybės iš tų politikų, kurie sprendžia, kiek pinigų liks Vilniaus miestui. (...) Minėti gelbėtojai galėtų balsuoti, kad Vilniui tenkanti GPM dalis būtų padidinta bent iki 55 proc., nors tai ir nesprendžia visų Vilniaus miesto problemų ir poreikių”, - sakė A. Zuokas. Jis taip pat priminė, kad jau prieš kelerius metus buvo suskaičiuota, kad iš tikrųjų sostinei reikėtų 60 proc. jis taip pat pabrėžė, kad Vilnius išliks miestu donoru ir prisidės, kad regionuose mažėtų socialinė atskirtis.
Šiuo metu Vilniaus miestui paliekama 48 proc. sostinėje surenkamo GMP.
