„Mes turime tautinių mažumų teises ir siekį užtikrinti jų integraciją, ir turime kitus, politinius reiškinius, kas vyksta už Lietuvos sienų į Rytus. Tai suprantant visą tą sudėtingą situaciją, suprantant ir tam tikros dalies visuomenės lūkesčius, kad reikia riboti tam tikros kalbos vartojimą, kartu reikia rasti labai protingą, teisingą pusiausvyrą, kad neatstumtume tų žmonių, kad jie galėtų išlikti visuomenėje, integruotis“, – antradienį Seime kalbėjo jis.
Pasak teisėjo, griežtas ribojimas gali sukelti ir priešingą efektą.
LAT pirmininkė Danguolė Bublienė antradienį A. Driuko kandidatūrą pateikė į KT teisėjus.
Kandidatas yra dirbęs advokatu, o nuo 1995 metų eina teisėjo pareigas – yra dirbęs Druskininkų, Lietuvos apeliaciniame teismuose, LAT.
Kalbėdamas apie kintančią konstitucinę doktriną A. Driukas sakė, jog Konstitucija – gyvas organizmas, jis „negali būti be pasikeitimų, tačiau jie turi atitikti pamatinius Konstitucijoje įtvirtintus konstitucinius principus“.
„Mano galva, svarbiausia, kad tai būtų daroma be dramatiškų pokyčių. Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucijoje įtvirtinta, kad ir pats Konstitucinis Teismas turi teisę reinpretuoti savo ankstesnius nutarimus ir plėtoti savo jurisprudenciją, nepanaikinant anksčiau priimtų konstitucinių nutarimų galios, teisinės galios“, – tvirtino jis.
Kandidatas atsisakė plačiau komentuoti dabartinės Vyriausybės formavimo, konflikto dėl kultūros ministro aplinkybes, sakydamas, kad šiuos atvejus gali tekti nagrinėti KT, jeigu būtų paskirtas šio teismo teisėju.
„Kaip mediatorius norėčiau imtis veiksmų ir sutaikyti ministrą su kultūros bendruomene, tačiau, deja, tokių įgalinimų neturėsiu. Gal ir pavyktų. Čia, aišku, humoras. Kad problema egzistuoja, tai yra faktas“, – sakė jis.
Antradienį per nenumatytą Seimo posėdį iš viso pateikti trys kandidatai į KT teisėjus.
Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, be A. Driuko Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas į KT teisėjus pateikė partijos kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko kandidatūrą, prezidentas Gitanas Nausėda – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
Seimui teikiamas KT teisėjų kandidatūras svarsto parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.
Seimas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.
Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
