Pratybos, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., apims keletą manevrų netoli Lenkijos ir Lietuvos, nes Kremlius ruošiasi galimai konfrontacijai su NATO pajėgomis, pažymi leidinys.
„Turime rimtai vertinti pratybas netoli NATO ir ES sienų; tiek kaimyninės šalys, tiek pati NATO į jas žiūri labai rimtai, – sakė Lietuvos krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. – Lietuva ir mūsų sąjungininkai yra pasirengę, vieningi ir atidžiai stebės įvykius, pasirengę reaguoti, jei bus būtina.“
Atsakydamos į tai, su Rusija besiribojančios NATO šalys rengia savo karines pratybas.
„Tarassis 25“ pratybose dalyvauja 10 Šiaurės Europos NATO šalių, o Lietuva rengia savo nacionalines gynybos pratybas „Žaibo kirtis“.
Lenkija šią savaitę rengia pratybas „Iron Defender-25“, kuriose dalyvauja 30 tūkst. karių.
„Lenkija reaguos į „Zapad 2025“ pratybas... tinkamu būdu Lenkijos pusėje“, – Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk sakė Lenkijos transliuotojui RMF.
2021 m. pratybos tapo Ukrainos puolimu
Rusija „Zapad“ pratybas rengia maždaug kas ketverius metus nuo 1999 m., ir nerimas dėl jų yra tarsi tradicija. Nors formaliai tai yra gynybinės pratybos, 2009 m. pratybos imitavo branduolinį puolimą Varšuvoje, o 2021 m. pratybos lėmė didžiulį pajėgų sutelkimą Baltarusijoje, kurios po kelių mėnesių buvo panaudotos puolant Ukrainą.
NATO vis labiau nerimaujant, kad Rusija gali išplėsti savo karą su Ukraina, užpuolusi aljanso narę – galbūt Baltijos šalyse – aljansas labai atidžiai stebi, ar „Zapad“ suteikia kokių nors užuominų apie būsimą Rusijos puolimą, „Politico“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Tiesioginės grėsmės NATO nemato
Vakarų stebėtojai atsižvelgs į veiksmus „Zapad“ metu, kad įvertintų Rusijos kariuomenės pasirengimą praėjus trejiems metams po to, kai ji užpuolė Ukrainą – karas, kuris Rusijai kainavo daugiau nei milijoną aukų ir sunaikino didžiulius kiekius įrangos, bet taip pat paskatino Rusijos karo ekonomiką.
„NATO labai atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą. Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės nė vienam NATO aljanso nariui. Nepaisant to, liekame budrūs“, – raštu komentavo aljansas.
„Zapad“ organizatoriai teigia, kad jų pratybose dalyvaus ne daugiau kaip 13 tūkst. karių, o Baltarusija pareiškė, kad kviečia stebėtojus iš NATO šalių ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.
Treniruosis branduolinio ginklo paleidimui
Rusijos ir Baltarusijos kariai taip pat treniruosis planuoti „Oreshnik“ branduolinių raketų sistemų naudojimą.
Rusija taip pat rengia tris kitas atskiras pratybas su Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalimis, slėpdama tikrąjį pratybų mastą, teigia Vokietijos užsienio reikalų taryba. Organizaciją sudaro Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.)
„Tikimasi, kad šių pratybų scenarijai parodys, kokio tipo karui Rusija ruošiasi prieš Vakarus“, – teigiama NATO pranešime.
Rusų kariuomenė bus dislokuota prie Suvalkų koridoriaus
„Zapad“ pratybos apims Rusijos Maskvos ir Leningrado karinius rajonus, Kaliningrado eksklavą, Arkties regioną, Baltijos ir Barenco jūras bei Baltarusiją.
Kai kurios pratybos vyks vos keliasdešimt kilometrų nuo Lenkijos ir Lietuvos. Kariuomenė taip pat bus dislokuota abiejose Suvalkų koridoriaus pusėse – 70 kilometrų koridoriuje tarp Baltarusijos ir Kaliningrado, kuris plačiai laikomas vienu iš pažeidžiamiausių Europos gynybos taškų.
Lietuvos karinė žvalgyba numato, kad „Zapad“ pratybose dalyvaus iki 30 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021 m., kai pratybose dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Tai toli gražu ne tiek, kiek Rusijai reikėtų norint pulti NATO narę, ypač turint omenyje, kad karas Ukrainoje tebesitęsia, sakė T. Janeliūnas.
Eskalavimo rizika
Tačiau Maskva galėtų pasinaudoti pratybomis, kad išbandytų NATO reakciją į provokacijas, pavyzdžiui, oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas ar net civilinės infrastruktūros sabotažą, įvertindama, kaip greitai sąjungininkai reaguoja ir ar jie priskiria atsakomybę Rusijai.
Anot „Politico“, tai kelia eskalavimo pavojų.
„Visiškai įmanoma, kad tam tikri sutampantys signalai galėtų būti interpretuojami kaip realus puolimas prieš NATO šalis, – sakė T. Janeliūnas. – Reikia suprasti paprastą faktą: karinių pratybų metu, kai ginklai yra parengti... dažnai sunku atskirti simuliaciją nuo realių karinių veiksmų.“
Tačiau Lietuvos krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sakė, kad Lietuva sugeba atskirti grėsmes.
„Mes turime galimybę stebėti ir reaguoti, atskirti atsitiktinumą nuo realios grėsmės“, – sakė jis.
Nepaisant to, T. Godliauskas sakė, kad „nerealu tikėtis, kad oro erdvės pažeidimų tikimybė bus nulinė“.
Liepos mėnesį du dronai iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos oro erdvę, o šalis neseniai uždarė savo oro erdvę palei sieną su Baltarusija iki spalio 1 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
