Nevyriausybinės moterų organizacijos reikalauja Valstybės atsakomybės už moterų mirtis dėl smurto artimoje aplinkoje.
Per pastaruosius du mėnesius šalyje nuo smurtaujančių vyrų rankų žuvo keturios moterys ir viena 5-metė mergaitė, našlaičiais liko 4 mažamečiai vaikai.
Ekspertai Valstybės institucijoms siūlo būdus, kaip spręsti susikaupusias problemas užtikrinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimą, bei ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Kauno moterų draugijos vadovė Daiva Baranauskienė pasakojo, kad vien praėjusią savaitę buvo nužudytos trys moterys:
„Skaudūs įvykiai užregistruoti Biržuose, Jonavoje ir Prienuose. Situacija tikrai sudėtinga. Juk Prienų atveju, vyrui buvo uždrausta artintis prie moters, tačiau jis vistiek sugebėjo padaryti nusikaltimą.“
D. Baranauskienė pridūrė, kad Lietuvoje iki šiol vyrauja pozicija, jog smurtas artimoje aplinkoje neturi patekti į viešumą:
„Apmaudu, kai policijos pareigūnai vėluoja pranešti apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Taip pat skaudu, kai moterys iki šiol tiki, kad pačios yra kaltos dėl smurtaujančio vyro elgesio.“
Asociacijos Vilniaus moterų namai atstovė Lilija Henrika Vasiliauskienė pridūrė, kad 98 proc. nukentėjusiųjų artimoje aplinkoje yra moterys.
„Pats pavojingiausias laikotarpis, kai moteris pabando nutraukti smurtinius santykius. Mokslininkai paskaičiavo, kad 70 proc. smurto atvejų įvyksta būtent tada, kai moterys imasi ryžtingų veiksmų. Todėl pagalbos ranką joms reikia ištiesti tą pačią dieną, nes rytoj jau gali būti per vėlu“, - pabrėžė L. H. Vasiliauskienė.
(Papildyta 10.35 val.)
L. H. Vasiliauskienė pridūrė, kad Lietuvoje turėtų pradėti veikti apsaugos nuo smurto orderio sistema: „Turi būti aiškus kiekvienas žingsnis, kurį padarė atitinkamos institucijos. Tada būtų įmanoma surasti silpniausias grandis bei pagaliau išspręsti pačią problemą. Šiuo atveju, mes matome tik skaudžias pasekmes, bet ne nelaimės užuomazgas.“
Anot jos, Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje civilizuotoje šalyje, turi veikti elektroninė sekimo sistema: „Šiuo metu turime situaciją, kad teismas neleidžia smurtautojui artintis prie nukentėjusiosios, tačiau realybėje niekas tokio sprendimo vykdymo nekontroliuoja. Tie, kurie pažeidė nurodymą nesiartinti prie aukos, turi už tokius veiksmus atsakyti.“ L. H. Vasiliauskienė piktinosi, kad dar iki šiol keliamas klausimas, kur reikės apgyvendinti iškeldintus smurtautojus? „Tokia pozicija – visiškas absurdas. Kalbame apie skriaudžiamas moteris, o ieškome penkių žvaigždučių viešbučio patiems smrtautojams. Kur tai matyta? Smurtautojų teisės, šioje situacijoje, turėtų būti paskutinėje vietoje“, - pabrėžė L. H. Vasiliauskienė.
