Tarptautine magistrale "Via Baltica" per parą važiuoja iki 7 tūkstančių automobilių. Ar jų vairuotojai, keleiviai galėtų papildyti Marijampolės biudžetą, domėjosi "Miesto laikraštis".
Pasak VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus, verslininkai netiki turizmo perspektyva. "Jų argumentas: duokit turistų, tada statysime viešbučius, užeigas, kavines. Bet viešbučių "Noringė", "Lūna", "Keta", Kalvarijos muitinėje veikiančios turistų aptarnavimo įmonės savininkai išsilaiko. Pavyzdžiui, "Ketos" nakvynės namus atradę vokiečių verslininkai iš anksto čia užsisako vietą", - kalba S.Skamaročius.
Jo nuomone, daug lėšų prarandama iki šiol nepasirengus priimti atvykstančiųjų į automobilių turgų - atvykėliams pigesnio pasirinkimo išskyrus "palėpių viešbučius" nėra.
G.Skamaročiaus teigimu, važiuojantiems magistrale reikėtų siūlyti įvairių paslaugų paketus, kooperuotis kelioms įmonėms, kaip, pavyzdžiui, jau daro "Dovinės vingis" ir viešoji įstaiga "Suvalkijos žirgynas". Keliautojus galėtų sudominti spėjamas Lenino sūnaus kapas senosiose miesto kapinėse, Paežerių, Lukšių, Varnupių piliakalniai,
kultūrinė Marijampolės praeitis.
Savivaldybės administracijos sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Rutkauskienė įžvelgia kitą problemą, kodėl keliautojai neužsuka į Sūduvos sostinę: "Didžioji dalis važiuojančiųjų "Via Baltica" - krovininės mašinos. Jų vairuotojus apie artimiausias poilsiavietes, kavines, valgyklas, degalines keliomis kalbomis informuoja specialūs stendai. Bet norint patekti, pavyzdžiui, į motelį "Lūna", sunkvežimio vairuotojui tektų "maltis" miesto gatvėmis. Kuris dėl ištaigingų pietų Marijampolėje gaiš laiką, laužys kelionės grafiką? Mūsų tyrimai rodo, kad kol kas verslininkams geriausiai apsimoka teikti tranzitinio turizmo paslaugas".
Specialistės nuomone, "Via Baltica" "sugauti" vietos kultūrai ar papročiams žingeidų turistą naivu. Ir verslininkai tai žino. Jeigu jie pajustų, kad folkloro tipo karčiamos gali būti pelningos, prie magistralės virtų statybos.
