Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Ar reikės veržtis diržus? Tai iš to, ką matote, sakote, kad dar laukia tas derybų etapas, bet vis dėlto gyventojams, kaip suprantu, to daryti nereikės?
K. Vaitiekūnas: Taip, iš tiesų, man atrodo, kaip tik šiandien mes skelbiame ekonominės raidos scenarijų, tai yra Finansų ministerijos prognozė ateinantiems keleriems metams, ji yra tikslinama rudenį.
Tai išties tie pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, žinoma, ten to modeliavimo rėmuose, jie atrodo pakankamai stabilūs ir optimistiniai. Tai tikrai atlyginimo augimas numatomas, kad tiek šiais metais, tiek kitais išliks ganėtinai spartus.
2027 ir 2028 metais jis tik šiek tiek sulėtės, tai jeigu šitas scenarijus išsipildys, tai viskas bus labai gerai.
Šalies taryba šią savaitę tarėsi dėl mėnesinio atlyginimo ir nesutarė, paliko nuspręsti Vyriausybei, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė 11 proc. kelti minimalią algą iki 1153 eur., kas į rankas reikštų maždaug 59 eur. daugiau, apie 836 eur. Ar tai jums atrodo realistiška?
K. Vaitiekūnas: Tai minimalus darbo užmokestis pas mus jau eilę metų auga labai sparčiai ir šis augimas bus tik šiek tiek lėtesnis negu kitais metais.
Mes esame daręsi skaičiavimus, kiek tai kainuotų biudžetui, kadangi valstybė taip pat moka minimalų užmokestį savo darbuotojams, paskui moka užmokestį, kuris yra susietas su minimaliu. Tai biudžetui, be abejo, kainuoja, bet mes vertiname ir žiūrime.
Tai šitoks pasiūlymas didinti iki 1153 ant popieriaus yra tas įvertintas pasiūlymas?
K. Vaitiekūnas: Tai vienas iš scenarijų, kurį turime įsivertinę.
Labiau į didesnę ar į mažesnę pusę gali būti ir galutinis pasiūlymas?
K. Vaitiekūnas: Manau, kad šitas kol kas būtų pagrindinis scenarijus, bet yra turbūt ir kiti skaičiai svarstomi.
Programoje neminimi nauji mokesčiai, tik akcizų didinimas ir miglotas finansinio stabilumo mokestis bankams. Jūs minėjote, kad pagrindinis tikslas bankų sektoriuje – konkurencija ir stabilumas. Kaip, jūsų manymu, toks mokestis galėtų tai paveikti?
K. Vaitiekūnas: Su partneriais koalicijos dar nesu apie tai šnekėjęs iki šiol ir nežinau, koks yra matymas, bet toks mokestis jau dabar yra ir nekalbama apie naujo mokesčio atsiradimą. Be to, programoje yra parašyta, kad naujų mokesčių neįvesime.
Tai būtų įdomu jų matymą išgirsti, ar tai turėtume sustiprinti tą indėlių draudimo įmoką, kuri dabar yra mokama nuo indėlių sumos, ar kažkoks kitas tas matymas yra.
Bet kokiu atveju visą programą skaitant, tai kas liečia kapitalo rinkas ir bankus, tai yra tų rinkų stiprinimas. Rinkų stiprinimas, konkurencijos didinimas, finansavimo rinkoje užtikrinimas geresnėmis konkurencingesnėmis sąlygomis.
Visi punktai jie turėtų susivesti ir vesti viena kryptimi. Tai šitas punktas, jeigu tai yra kalbama apie kažkokį tai mokestį, jis irgi turėtų veikti ta pačia kryptimi.
Ar jūs galite nuraminti verslą, kad jiems mokesčiai nekils, tikrai nebus naujų?
K. Vaitiekūnas: Žinote, jeigu aš dabar taip pasakyčiau, tai iš karto užtrenkčiau duris, o jeigu kažkas atsitinka su ekonomika, su geopolitika ir mes dabar čia prisižadame, tai kas tada? Ir tai yra ne todėl, kad mes čia planuojame kažką tai tokio daryti, bet kaip tik gali neplanuoti įvykiai įvykti.
Pasižiūrėkite, pavyzdžiui, Lenkijoje neseniai kas įvyko. Tai akivaizdu, kad ta geopolitinė situacija kaista ir tokia karšta ir nestabili geopolitinė situacija turbūt persiduoda ir verslui, ir valstybės finansams, visoms sritims. Ir dabar čia prisižadėti tokių – tiesiog dėl išorinių veiksnių negalima to.
Žadate kelti akcizus rūkaliams ir alkoholiui, bet yra numatytas dyzelino akcizų tarifų kėlimo sustabdymas. Kodėl ir ką tai duos?
K. Vaitekūnas: Tai kalbama apie laikiną sustabdymą, kadangi iš tikrųjų praeita Vyriausybė, užpraeita dabar Vyriausybė, tikrai ganėtinai spartų tą degalų brangimą buvo užprogramavusi didinant akcizus ir ypatingai dyzeliniam kurui.
Tai dyzelinis kuras dabar pas mus yra apie 10 centų brangesnis negu Lenkijoje, tai akivaizdu, kad mes praradome tolimųjų reisų sunkvežimius, kurie užsipildydavo Lietuvoje. Dabar jie turbūt užsipildo Lenkijoje, gal net dar kažkur toliau.
Tai mūsų pardavimai, jeigu buvo planas, kad sumažės 6 proc. dyzelino Lietuvoje, tai realus sumažėjimas yra apie 10, galbūt net 12, kai kuriais mėnesiais, procentų. Tai išties jis yra didesnis ir spartesnis.
Tas skirtumas tarp benzino ir dyzelino toks didelis, jis ir akcizų tame tarpe ir galutinės kainos skirtumai, jis tikrai išsiskiria Europos Sąjungoje. Žinant, kad vis dėlto dyzelinas jis yra labai sunkiai pakeičiamas, jeigu lengvosios transporto priemonės gali kažką pasikeisti, bet visas verslas, visas prekių išvežiojimas, paslaugos visos, tai viskas teikiama vartojant dyzeliną.
Tai toks spartus jo brangimas iš tikrųjų, na, jeigu mes būtume sala kažkokia, tai čia tas 10 centų gal labai nepakeistų nieko, bet mes ne sala, mes gyvename šalia labai didelės valstybės, per kurią daug kas važiuoja. Tai tas brangimas iš tikrųjų per greitas buvo.
Tai laikinas tai keliems metams bus?
K. Vaitekūnas: Nuo 2027 metų, man atrodo, ateina europiniai reguliavimai CO2. Dabar bijau sumeluoti, kaip ten tiksliai vadinasi, bet ten vėlgi bus pasikeitimai.
Tai prie degalų politikos, šitos kainų politikos, apmokestinimo politikos, bet kokiu atveju reikės grįžti ir ją kalibruoti, kad ji būtų konkurencinga ir užtikrinanti šalies poreikius.
Dar programoje žadama užkirsti kelią PVM grobstymui, griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą, bet tuo pačiu yra žadama žiūrėti į galimybes kelti PVM mokėtojo kartelę nuo dabartinių 45 tūkst. ir dar, kad pažiūrėti į ribą, už kurią galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, iš naujo tą įvertinti. Kaip reagutuomėte?
K. Vaitekūnas: Su šešėliu problemos lieka, nors kartais stebime tą mažėjimo tendenciją. PVM atotrūkis Lietuvoje vienas didžiausių Europos Sąjungoje – beveik milijardo mes ir nesurenkame, kaip bent jau ekonomistai sako.
Tai kaip šios idėjos tarpusavyje susijusios? Dėl PVM ribos didinimo, ten, man atrodo, mes esame parašę, kad atlikus tyrimus ar analizę, mes ketiname tam pasitelkti ir tarptautinius ekspertus, Tarptautinį valiutos fondą, kad pateiktų tam tikras ne tik rekomendacijas, bet labai konkrečią visos šitos PVM sistemos analizę atliktų ir parodytų konkrečias vietas, kuriose yra silpnumų.
Tuo tarpu ten galbūt galėtų atliepti ir tai, kokia yra PVM riba. Tai jeigu kalbėti apie tą PVM atotrūkį, kuris matuojamas procentais, tai čia šiek tiek paradoksalu, kad jeigu ribą padidins, tai turbūt atotrūkis sumažės, nors ir PVM surinkimas sumažės.
Tai čia toks šiek tiek paradoksas yra, bet bet kokiu atveju tas bus tik įvertinus daroma. Jeigu ta riba bus keičiama, tai tik įvertinus tą poveikį šešėlinei ekonomikai.
Tai irgi nėra faktas, kad būtinai padidinsite tą ribą?
K. Vaitekūnas: Palaukime. Tarptautinis valiutos fondas atliks analizę, pateiks rekomendacijas, nurodys konkrečias silpnas vietas, pasisakys ir šiuo klausimu.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
