Anot ministro, tai paaiškėjo vykdant pratybas „Baltic Host“, kuriose penktadienį Lietuvos ministerijų atstovai treniravosi priimti NATO pajėgas galimos krizės atveju.
„Išanalizavome, kad jei atvyktų ypatingai greito reagavimo pajėgos, maždaug 6-8 tūkst. (karių), didelių problemų nebūtų nei su apgyvendinimu, nei su maitinimu, vykimu Lietuvos teritorijoje, galbūt net pratybomis. Atvykus didesniam skaičiui, atsiranda tam tikrų problemų: kelių užimtumo, civilinio ir kariškių naudojimosi keliais, taip pat pratybų vietomis, kad galėtų didesnis skaičius karių dalyvauti pratybose“, - sakė J.Olekas.
Pratybų metu J.Oleko vadovaujamas Nacionalinis jungtinis priimančiosios šalies paramos koordinacinis komitetas taip pat susitiko su Sąjungininkų greitojo reagavimo korpuso vadu generolu leitenantu Timu Evansu.
Anot ministro, su komiteto nariais bei svečiais sutarta, jog reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus, taip pat sudaryti galimybę greitesniam ir lengvesniam transportavimui, sudaryti galimybes apgyvendinti karius ne tik valstybinėse, bet ir privačiose teritorijose, numatant ir atsiskaitymo su privačiais asmenimis mechanizmą.
„Kai kurie kontraktai galbūt (reikalingi) su civiliniais vežėjais, kurie galėtų padėti sprendžiant transportavimo problemas“, - pažymėjo J.Olekas.
Šiemet pratybose „Baltic Host“ visose Baltijos šalyse dalyvauja apie 350 karių ir civilinių institucijų atstovų.
