Buvusiam Valstybės turto fondo (VTF) vadovui Povilui Milašauskui prokurorai pateikė kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi privatizuojant Alytaus alkoholinių gėrimų gamyklą - "Alitą". Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui.
Kaip tai vyko
2003-iųjų pradžioje Valstybės turto fondas pateikė akcinės bendrovės "Alita" privatizavimo programą. Visiems aišku, kad alkoholį gaminanti įmonė verslininkams buvo skanus kąsnelis.
Štai šią įmonę panoro pirkti 4 dalyviai. Iki nustatyto laiko paraiškas pateikė „Alitos“ vadovų Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus ir Dariaus Vėželio konsorciumas "Invinus", Italijos verslininkas Luidžitercas Boska, bendrovių "Eugesta" bei "Vinvesta" konsorciumas ir UAB "Mineraliniai vandenys".
Paraiškose jie nurodė ir kainą, kurią siūlo už įmonę. Iki tol viskas vyko pagal įstatymus. Birželio 26-ąją atplėšus vokus, konkurso nugalėtoju pripažintas už įmonę pasiūlęs daugiausia - per 90 mln. litų - verslininkas iš Italijos.
Štai nuo šios minutės L. Boska tapo didžiausiu Lietuvos priešu ir Kauno nusikaltėlių draugu. Bent jau tokį jį vaizdavo dalis spaudos ir viena televizija. Beveik kiekvienose žiniose buvo rodoma, esąs koks blogas tas Italijos verslininkas.
Matyt, ir visa tai, ir tie milijonai, kurie sukosi privatizavime, padarė savo - L. Boska buvo pašalintas iš privatizavimo. Tuo metu oficiali priežastis buvo labai paprasta - L. Boska neatvyko laiku parafuoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Jau tada verslininkas nurodė neatvykimo priežastis: nesutarta dėl esminių sutarties nuostatų. Tačiau visa valstybės mašina dirbo viena kryptimi - bet kokiomis priemonėmis pašalinti L. Boską ir įmonę parduoti „saviems“.
Taip ir atsitiko - konkurso nugalėtojais buvo pripažinti įmonės direktoriai, už įmonę pasiūlę mažiausiai - tik 58 mln. litų. Nors tikroji įmonės vertė beveik 3 kartus didesnė - tai patvirtino vėliau įmonę vertinę nepriklausomi vertintojai. Atsisakiusi parduoti akcijas L. Boskai, valstybė neteko 36 mln. litų.
Tie prarasti milijonai turėtų gulėti ir ant A. Brazausko sąžinės. Tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna pasirašė Vyriausybės nutarimą "Dėl pritarimo akcinės bendrovės "Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto". Ministrai pasirašė nutarimo projektą ir užbaigė privatizavimą, nors ir Generalinė prokuratūra, ir Seimo Antikorupcijos komisija įspėjo Vyriausybę, kad paskelbus konsorciumą "Invinus" nugalėtoju, bus pažeisti keli teisės aktai, o valstybei padaryta žala. Bet kam rūpi valstybė - svarbu tik savo kišenė.
Kaltų nebeliko
Kaip ir prognozavo Generalinė prokuratūra, verslininkas iš Italijos parašė ieškinį Valstybės turto fondui ir kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad L. Boska nepagrįstai pašalintas iš konkurso, ir iš Turto fondo jam priteisė iš viso 1,75 mln. litų.
Seimo laikinoji komisija "Alitos" privatizavimo aplinkybėms tirti nustatė, kad pašalinus L. Boską, ir toliau buvo nesilaikoma įstatymų. Reikėjo ne derėtis su kitais konkurso dalyviais, o skelbti viešąjį konkursą neįvykusiu. Komisijos nuomone, tai būtų buvęs vienintelis nepriekaištingas Turto fondo sprendimas. Apie tai buvo perspėjusi ir Generalinė prokuratūra, ministrui pirmininkui A. Brazauskui raštą nusiuntė Seimo Antikorupcijos komisija. Galų gale net Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Vyriausybės nutarimas, įteisinantis "Alitos" privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai
Tačiau, kaip žinome, teismo sprendimai atgaline tvarka negalioja. Tad direktoriai anksčiau valdė valstybinę, o dabar valdo nuosavą įmonę. Povilas Milašauskas - jau nebe Turto fondo vadovas. Na, o jei jis bus pripažintas kaltu, jam gali būti uždrausta dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, jam taip pat gali būti paskirta bauda, areštas, o griežčiausia gresianti bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų. Algirdas Brazauskas - jau pensininkas.
Žmogžudystės užsakovai - direktoriai?
Dar vienas puslapis - irgi manoma, kad gali būti susijęs su "Alitos" privatizavimu - yra aplaistytas krauju. 2004 metais balandžio 23-osios popietę Sukilėlių prospekte Kaune samdomi žudikai nušovė prieštaringos reputacijos verslininką Valdą Jakutį, o jo brolį Gediminą - sužeidė. Alkoholinių gėrimų gamybos įmonės "Italiana International" valdybos pirmininkas ir kontrolinio akcijų paketo savininkas buvo nušautas penktadienio popietę, prie pat savo namų vartų. Apie 180 cm ūgio vyriškis, vilkintis ilgu lietpalčiu, sušaudė V. Jakutį ir per kiemus dingo gretimoje gatvėje. Dingo ir dingo. Iki šiol šią bylą tiria Kauno apygardos prokurorai. Buvo sulaikyta įtariamųjų, tačiau po kiek laiko visi buvo išleisti.
Tarp įvairių nužudymo versijų iš pat pirmos dienos buvo tiriama versija, ar V. Jakučio nužudymas negali būti susijęs su "Alitos" privatizavimu. Tuo metu buvo kalbama, jog V. Jakutis itin stengėsi, kad šį konkursą laimėtų gamyklos direktoriai. Jis dėjo daug pastangų ir pasiekė, kad italas būtų pašalintas iš žaidimo. Manoma, kad V. Jakutis per tarpininkus sumokėjo kelis milijonus aukštiems pareigūnams už palankų sprendimą. Bet netrukus po tokio sprendimo V. Jakučio ir "Alitos" direktorių santykiai tapo įtempti. Savo bičiuliams V. Jakutis prasitardavo, jog alytiškiai netikėtai pareiškė, kad jie nugalėtojais tapo teisėtai ir nežada nieko niekam mokėti.
Nusikaltimą tiriantys policijos pareigūnai iš karto teigė, kad nėra duomenų, jog "Alitos" vadovai, siekdami sutaupyti pinigus ir išvengti V. Jakučio spaudimo, galėjo užsakyti žmogžudystę. Tačiau tokia versija egzistavo.
Bėda, kad versijų daug, tik rezultato kol kas jokio. Putotojo vyno purslai yra aptaškę daugelį, bet dėmių nepalikę. O jei ant kurio ir liko, tai, ko gero, išsivalys.
Žilvinas Vizgirda
