Praeitą savaitę Vilniuje degė plastiko įmonė, dar pieš porą savaičių ir šiukšlių perdirbimo įmonė. Kaune prieš kelias dienas taip pat kilo gaisras, jis įvyko kogeneracinėje jėgainėje, o Alytuje gaisras kilo metalo supirktuvėje.
VILNIUS TECH Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros asistentas dr. Mindaugas Grigonis įvardijo tris galimas priežastis, kodėl šiuose miestuose įvyko gaisrai. Pirmoji galima priežastis – saugumo pažeidimai.
„Lietuvos Respublikoje pastaruoju metu kilę skirtingose perdirbimo ir gamybos įmonėse, galėjo kilti, dėl skirtingų priežasčių. Tai yra dėl saugos pažeidimų: saugos taisyklių nesilaikymo, netinkamos įrangos priežiūros ar darbuotojų klaidos“, – rašė jis.
Toliau, pasak pašnekovo, yra dvi kitos gaisrų gamyklose atsiradimo priežastys, kurios itin skiriasi viena nuo kitos.
„Galėjo būti techninės problemos: elektros instaliacijos gedimai, įrangos perkaitimas ar kitos techninės problemos. Trečias variantas – tyčinė veikla: kai asmens palikti ugnies šaltiniai aktyvuojasi savaime, taip sukeldami gaisrą.
Šiuo metu vyksta tyrimai, siekiant nustatyti tikslias šių gaisrų priežastis ir išsiaiškinti, ar tarp jų yra kokių nors sąsajų“, – paaiškino ekspertas.
Ar šie gaisrai gamyklose – sutapimas?
M. Grigonio teigimu, šiuo metu vyksta tyrimai, siekiant nustatyti tikslias šių gaisrų priežastis. Nors gali atrodyti, kad gaisrai Vilniuje, Kaune ir Alytuje yra susiję, šiuo metu nėra patvirtintų įrodymų, kad juos kas nors sietų ar kad būtų tyčinio veikimo požymių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jie įvyksta padarydami didelę žalą gamtai.
Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros asistentas paaiškino, kaip greitai įmanoma numalšinti susidariusį gaisrą. Tiesa, nors gaisrai grietai būna užgesinti, jie padaro didelę turtinę žalą.
„Gaisro užgesinimo greitis priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant gaisro dydį, vietą, prieinamumą ir turimą gesinimo įrangą. Greičiausiai ir efektingiausiai gesinimas vyksta pačioje gaisro pradžioje, kol nėra išplitęs, todėl labai svarbu kuo ankstesnis jo pastebėjimas. Gaisro vietos prieinamumas taip pat svarbus.
Jei gaisras kyla sunkiai pasiekiamoje vietoje, gesinimas gali užtrukti ilgiau. Kai kurie gaisrai, ypač tie, kurie kyla dėl cheminių medžiagų ar degant polimerinėms medžiagoms, sunkiau gesinami ir reikalauja specialių priemonių. Nors šie gaisrai buvo greitai numalšinti, jie vis tiek padarė didelę turtinę žalą.
Svarbu, kad įmonės ir gamyklos laikytųsi gaisrinės saugos taisyklių, prižiūrėtų turimą technologinę įrangą, tinkamai atliktų metalo pjaustymo darbus, periodiškai tikrintų esamas automatines gaisro gesinimo sistemas ir pirminės gaisro gesinimo priemones“, – teigė jis.
Gaisrai Vilniuje, Kaune ir Alytuje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad plastiko perdirbimo įmonėje Vilniuje „Plasta“ šeštadienį (gegužės 10 d.) kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas. Įvykio metu įmonės darbuotojai nenukentėjo, iš patalpų jie buvo evakuoti. Gaisras Savanorių prospekte esančiose gamybos paskirties patalpose kilo apie 16 val. Įvykio vietoje dirbo septynios autocisternos, štabo automobilis.
Alytuje penktadienį (gegužės 9 d.) kilo gaisras metalo supirktuvėje. Savivaldybė išplatino pranešimą, kad rekomenduojama užsidaryti langus ir duris, neiti į lauką. Gaisras buvo, atsakingos tarnybos vykdė tolesnius reikiamus veiksmus.
Ketvirtadienio vakarą (gegužės 8 d.) Kauno rajone, Kauno kogeneracinėje jėgainėje, kilusį gaisrą, pirminiais duomenimis, sukėlė ličio baterijos. Apie tai skelbė Policijos departamentas. Tiesa, jėgainės katilo pakuros galia – 85 MW ir galima bendrai pagaminti 70 MW šilumos, o garo turbinos elektros generatoriaus galia – 24 MW. Šie pajėgumai leidžia pagaminti iki 30 proc. Kauno miesto šilumos poreikio ir elektros energija aprūpinti daugiau nei 130 tūkst. Lietuvos namų ūkių per metus.
Balandžio 27 d. Vilniaus šiukšlių perdirbimo įmonėje įvyko didžiulis gaisras. Kaip nurodė ugniagesiai ir policija, gaisras kilo Jočionių g. „Pirminė informacija buvo gauta, kad vyksta degimas įmonėje, kuri užsiima atliekų perdirbimu. Nuvykus į vietą informacija pasitvirtino, degimas viduje, yra sutelktos didelės ugniagesių pajėgos“, – Eltai teigė Priešgaisrinės gelbėjimo apsaugos departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus budintysis specialistas.
NKVC: nėra patikimų duomenų apie sabotažo aktus
Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ taip pat atsakė į klausimus, ar šie gaisrai nėra susiję su sabotažo atvejais. Tiesa, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) Lietuvoje sako, kad nėra patikimų duomenų, kurie leistų pastarosiomis savaitėmis įvykusius gaisrus susieti ar įtarti sabotažo aktus.
„Jeigu žiūrėsime, sakykime, teisėsaugiškai – tai vienoks požiūris, o jeigu kontražvalgybiškai – tai jau tada galima daryti kažkokias teorines prielaidas. Kaip jūs ir minėjote, NKVC sako, kad neturi patikimų duomenų.
Tai čia, sakykime, yra šios dienos faktologinė medžiaga: jeigu nėra tų duomenų, tai nėra. Tačiau, jeigu pereiname į teorinį lygmenį, tai tokie veiksmai, sabotažo požiūriu, tikrai gali būti apibūdinti. Nes, sakykime, sukelti gaisrą, ypatingai atliekų sektoriuje, tikrai nėra labai sudėtinga“, – pasisakė jis.
G. Grinos nuomone, šiandien, teoriškai svarstant, kiek įvairios rūšies atliekų metama į konteinerius, buvo paminėtos ličios baterijos. Organizuoti tokį sumetimą laiko tėkmėje nėra sudėtinga, ir žinant procedūrą, kaip tos šiukšlės išvežamos, jeigu žiūrėtume iš kontražvalgybinės pusės, priešiška valstybė tikrai galėtų tokį dalyką išnaudoti.
Koks galimų sabotažų, gaisrų sukėlimų tikslas?
Valstybės saugumo departamento vadovas teigė, kad, visų pirma, sabotažo veiksmai yra skirti panikai kelti. Tai yra vienas iš diversinių veiksmų tikslų, jei ne galutinis.
„Pirmas dalykas – sabotažo veiksmai yr skirti panikai visuomenėje kelti. Užtenka gal tiktai parodyti, kad mes galim kažkokį trikdymą sukelti, parodyti, kad turime galimybes.
Tai irgi yra vienas iš tikslų, sakykime, sabotažo, diversinių veiksmų – nebūtinai galutinis tikslas, bet užtenka parodyti, kad mes galime. Tai, manau, apie tai galima kalbėti“, – kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ jis.
Visą „Žinių radijo“ laidą klausykitės čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Toks įspūdis,kad sąmoningai jų neįrengia,kad auditoriai neprisikastų prie įrenginių gavimo/montavimo sąmatų,kad neišlystų galai pavogtų milijonų...ir išplautų ES paramos lėšų...
