Anykščiuose – retenybių sodas: augalai net įtraukti į Raudonąją knygą

Neeilinė Anykščių mero biologo Sigito Obelevičiaus aistra – retų net į Raudonają knygą įtrauktų augalų kolekcionavimas ir auginimas. Traupio miestelyje šalia mokyklos tikrą retenybių sodą įkūręs vyras puoselėja ištisą botanikos lobyną. Laukinės gamtos sąlygomis čia tarpsta ir augalai iš Afrikos, vaisius veda ir nykštukinė obelis iš Kinijos ir vienetinis klevas.

Tai gerai žinomo anykštėno Sigučio Obelevičiaus valdos Traupyje, kurias vyras kruopščiai puoselėja laisvu nuo darbo metu nusivilkęs Anykščių rajono mero kostiumą:

„Čia viskas yra valgoma arba toks mažučiukas va agurkas – šeriuotieji agurkai čia irgi iš Afrikos tokie kilę.“

Taip paprastai tarp augalų besidarbuojantį kaimyną jau seniai įprato matyti ir vietiniai gyventojai. Traupio sodas pilnas retenybių. Po atviru dangumi čia auga apie 10 tūkstančių pavadinimų augalų. O jų įvairovė sutelpa į kelių hektarų plotą aplink mokyklą.

„Man čia yra atgaiva sielai, kai dirbi darbą tokį keistą ir nedėkingą tai grįžęs po darbo čia sumerki rankas į žemę pasiimi kastuvą ir karutį ir visos kvailos mintys išgaruoja“, – pasakoja gamtininkas Sigitas Oblevičius.

Skirtingų rūšių augalai į botanikos sodą atkeliavę iš viso pasaulio. Dauguma jų čia po vieną egzempliorių:

Įdomiausia, kad laisvo tipo sode lankytojas gali grožėtis retu pavyzdžiui tik Kinijoje mažiausius pasaulyje obuoliukus vedančia obelimi, o šalia puikiausiai linguos koks nors paprastas lietuviškų pievų žolynas:

„Yra kai kurie augalai kurie auga tik Dzūkijoj. Va čia toks gražuolis Barbašo gvazdikas, tai tik apie Merkinę.“

Obelevičius sako dažniausiai egzotinius augalus prasivežantis iš įvairiausių pasaulio kampelių. Jo kolekcijoje rasime ir Himalajų kalnų, stepių, dykumų įdomybių. Augalai vienas už kitą įdomesni, keistesni, štai kad ir stepių ašuotė – smilgų kuokštą primenančio augalo sėklos lyg grąžteliai gebantys įsigręžti į žemę:

REKLAMA

„Sėkla baigiasi šereliu ir kada dieną sausa naktį drėgna tai sėkla va taip sukasi. Čia yra visko ir vaistinių augalų ir nuodingų ir visokių egzotinių, daržovių, čia prieskonių yra viena iš didžiausių kolekcijų.“

Suktis sode gamtininkui padeda kelios mokyklos sodininkės. Kad moterys sugebėtų čia dirbti pririekė ne vienos biologijos pamokos, kitaip retą augalą dėl neišmanymo gali sumaišyti su piktžole. Kaip pats Obelevičius juokauja norint apžiūrėti ir aptarti visą botanikos sodo augalų kolekciją ekskursija truktų mažiausiai 4 paras. Todėl užsukantiems smalsuoliams stengiasi parodyti išskirtiniausius ir rečiausius augalus.

„Teko lankyti kursus apželdinimo, floristikos…Čia yra tokia sodo vertybė nėra augalai sodinami lysvėm kokiu tai įpatingu būdu tai yra laisvo tipo sodas“, – kalbėjo sodininkė Lina Rakauskienė.

Išsukus vinguotais alpinariumų takeliais link didžiausios šermukšnių kolekcijos gamtininkas sugebėjo nedideliais gabaliukais įkurdinti aukštapelkių ir žemapelkių retų augalų pavyzdžius. Štai tokiose mažose vonelėse prūdeliuose puikiausiai žaliuoja vandens augalija:

„Irgi Lietuvoje auga keletas vabzdžiaėdžių augalų rūšių, kurie gaudo gyvius. Tai jie paprastai auga aukštapelkėse čia pavyzdžiui labai labai reta Intermedia.“

Vyro kolekcijoje rasime net pačią mažiausią Lietuvoje aptinkamą sauląšare – pelkių balose tarpstantį skendenį. Ir patį rečiausią pasaulyje klevą įtrauktą į pasaulinę raudonąją knygą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų