Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, saugumo situaciją ir galimas papildomas priemones regiono gynybos stiprinimui A. Anušauskas trečiadienį aptarė su devynių NATO šalių ambasadoriais, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės diplomatais.
Pasak ministro, blogėjant regiono saugumo situacijai, Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniu mastu šalies saugumui stiprinti, tačiau sąjungininkų buvimas išlieka esminiu mūsų šalies ir regiono saugumo garantu.
„NATO atgrasymas ir gynyba – labai svarbūs. Esame dėkingi sąjungininkams už visą suteikiamą paramą – jų indėlis į mūsų saugumą yra didžiulis. Šiuo metu kviečiame sąjungininkus apsvarstyti galimybę išplėsti dabartines teikiamas pagalbos priemones“, – po susitikimo sakė A. Anušauskas.
A. Anušauskas įvardino prioritetines sritis, kuriose sąjungininkų parama yra svarbiausia. Viena iš jų – rotacinių gynybos pajėgumų dislokavimas. Ministras padėkojo Danijai, kuri sausį nusprendė sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdama keturis F-16 naikintuvus, o taip pat – dislokuoti 160 karių įgulos fregatą Baltijos jūroje.
Ministras bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos, taip pat – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje savo karius dislokuojančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos ambasadoriais.
Regiono saugumui dėmesys skiriamas Vakarų šalims baiminantis dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų. Vakarai kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę, prie Ukrainos sienos sutelkus iki 100 tūkst. rusų karių.
Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.
Ukrainoje viešintis A. Blinkenas ragina V. Putiną rinktis „taikų kelią“
Solidarumo vizito į Ukrainą atvykęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną rinktis „taikų kelią“, tvyrant būgštavimams dėl galimos invazijos.
„Labai, labai tikiuosi, kad galime tai išlaikyti diplomatiniame ir taikiame kelyje, bet galiausiai tai bus prezidento Putino sprendimas“, – sakė A. Blinkenas JAV ambasadoje, likus dviem dienoms iki derybų su Rusijos kolega Ženevoje.
Jei V. Putinas nesieks diplomatijos, perspėjo A. Blinkenas, jis pasirinks „konfrontaciją ir pasekmes Rusijai“.
A. Blinkenas penktadienį Ženevoje susitinka su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Vakarams reiškiant nerimą dėl dešimčių tūkstančių rusų karių, sutelktų Ukrainos pasienyje.
JAV diplomatijos vadovas išreiškė susirūpinimą, kad Rusija galbūt rengiasi ten nusiųsti daugiau pajėgų.
„Žinome, kad yra planai dar labiau didinti [prie Ukrainos sutelktas] pajėgas neįspėjus iš anksto, ir tai suteikia prezidentui Putinui galią taip pat be išankstinio perspėjimo imtis tolesnių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą“, – lankydamasis Kijeve sakė A. Blinkenas.
Baltarusija, kuri taip pat ribojasi su Ukraina ir kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra V. Putino sąjungininkas, antradienį paskelbė apie Rusijos karių atvykimą į pratybas.
A. Blinkenas sakė, kad Rusija, kuri reikalauja garantijų, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO, veikia „neprovokuojama, neturėdama jokios priežasties“.
Rusija siekia „užginčyti kai kuriuos esminius principus, kuriais pagrįsta visa tarptautinė sistema ir kurie yra būtini siekiant išlaikyti taiką ir saugumą – pavyzdžiui, kad viena šalis negali tiesiog jėga pakeisti kitos sienų“, kalbėjo A. Blinkenas.
„Jei leisime nebaudžiamai pažeisti tuos principus, atidarysime labai didelę Pandoros skrynią. Visas pasaulis stebi, kas čia vyksta“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš provakarietišką Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių. Maskva savo ruožtu neigia, kad masinis karių telkimas aplink Ukrainą kelia grėsmę, ir sako, kad kariuomenės perkėlimas yra atsakas į Aljanso stiprinamas pajėgas netoli Rusijos sienų.
Rusijos prezidento V. Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
