Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus specialistai jau spėjo aplankyti dešimt Šiaulių miesto ir rajono mokyklų. Dažniausia, pasak tikrintojų, bėda: maistas tvarkomas netinkamose patalpose, neatnaujinti įrenginiai.
Higienos normų pažeidėjai
Trijose iš dešimties tikrintų mokyklų valgyklų maisto tvarkymo patalpose būtinai reikalingas remontas. Vienoje dirbama, nors neveikia mechaninė ventiliacija.
Bene daugiausia Higienos normos pažeidimų nustatyta Lieporių pradinės mokyklose valgykloje. Valgykloje, pasak Veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Audronės Mikalauskienės, dirbo naujos darbuotojos ir jos dar nebuvo susipažinusios su tvarka, todėl neužtikrino, kad būtų išvengta kryžminės taršos, tvarkant maistą. Gamybinės zonos naudojamos ne pagal eiliškumą, maišoma žalių ir gatavų produktų gamyba, žalios mėsos tvarkymo zonoje laikomas jau pagamintos produkcijos ruošimo gamybinis inventorius. Stebino ir tai, kad virtuvėje, rankų plovimo vietose nėra rankų dezinfekcijos priemonių.
Už šiuos pažeidimus paskirta bauda bei administracinis nurodymas.
Nors mokyklose jau verda darbas, tačiau, pasak A. Mikalauskienės, bus tikrinamos ir kitų mokyklų valgyklos. Per mokslo metus patikrinamos valgyklos ne vieną kartą. Dažniau specialistai aplanko tas valgyklas, kuriose randama daugiau pažeidimų. Tos, kurios tvarkosi savarankiškai ir be priekaištų, rečiau sulaukia ir tikrintojų.
Aktualiausia – kokybiško maisto stygius
Panaši situacija ir šalies mokyklose, nors pažeidimų randama ir daugiau.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklų valgyklose, o tokių buvo penki procentai, naudojami produktai, kurių sudėtyje yra draudžiamų maisto priedų, pavyzdžiui, aviečių skonio sirupe - konservanto natrio benzoato, jautienos sultinyje, virtose dešrelėse - aromato ir skonio stipriklio mononatrio gliutamato (E621), pikantiškame kečupe - konservanto natrio benzoato. Nustatyta atvejų, kai mokinių maitinimui buvo naudojami neleidžiami maisto produktai - aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių ar mėsos produktai, kurių sudėtyje yra mechaniškai atskirtos mėsos. Tai buvo dešrelės, kalakutienos faršas.
Nustatyta, kad 12 procentų mokyklų valgyklų reikalingas patalpų, 9 proc. - įrenginių remontas. Modernios maisto tvarkymo skyrių patalpos yra tik 18 proc. mokyklų. Prekybos automatai stovi 7,4 proc. mokyklų, jų asortimentai suderinti su teritoriniais Visuomenės sveikatos centrais. Dėl nebaigtų remonto darbų maisto tvarkymo skyriuose, 4 šalies mokyklų vaikai laikinai negauna šilto maisto. 52 mokyklose nesudarytos sąlygos mokiniams atsigerti kambario temperatūros geriamojo vandens. Vaikai geria žemesnės temperatūros vandenį iš vandentiekio čiaupų.
Lyginant su praėjusiais metais, anot specialistų, sumažėjo mokyklų, turinčių savo maisto tvarkymo skyrius ir gaminančių patiekalus iš žaliavų. 2010 metais jų buvo 91proc., o 2011 metais – 81proc. Tik 14 proc. bendrojo lavinimo mokyklų valgyklų patiekalų gamybai naudojami ekologiški maisto produktai. Kai kuriose mokyklose moksleiviai maitinami termosuose atvežtu maistu.
„Aktualiausia mokinių maitinimo problema - kokybiško maisto trūkumas. Siekiant pagerinti vaikų maitinimą, reikia daugiau dėmesio skirti žaliavų, produktų ir patiekalų kokybei. Svarbu, kad būtų naudojamos aukštos kokybės žaliavos ir produktai, kad jų sudėtyje nebūtų genetiškai modifikuotų organizmų sudėtinių dalių, mechaniškai atskirtos mėsos, neleistinų maisto priedų. Termosuose vežant patiekalus, būtina užtikrinti tinkamą jų temperatūrą. Rezervų dar yra. Pavyzdžiui, tik trečdalis mokyklų dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose „Pienas vaikams“, „Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas“. Receptūrų pavyzdžių maisto ruošėjai gali rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje", - teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Valgo ir iš... termosų
Iš 67 Šiaulių apskrityje esančių mokyklų tik viena neturi maisto tvarkymo skyriaus. 56 mokyklų valgyklose maistas gaminamas iš žaliavų. Iš pusgaminių nei mieste, nei apskrities mokyklų valgyklose maistas negaminamas.
Tačiau dar yra mokyklų, į kurias maistas atvežamas termosuose. Tokių Šiaulių apskrityje – net dešimt. Šiauliuose maistas termosuose vežamas į privačią mokyklą „Smalsučiai“ ir Šiaulių jaunimo mokyklą.
Šiaulių Vijolių mokyklos vaikai maitinami ne pačioje mokykloje, bet kitose patalpose – Šiaulių vaikų globos namuose. Šilto maisto gauna visų mokyklų moksleiviai, ir tai, pasak A. Mikalauskienės, džiugina.
Trijose per rugsėjį patikrintose mokyklose maistas tvarkomas netinkamose patalpose. Visose reikia remontuoti patalpas. Vienoje laikas remontuoti įrenginius. Tik vienoje valgykloje maistas gaminamas modernioje aplinkoje, maisto gamybai naudojama moderni įranga. Šiauliuose – tik Romuvos gimnazijos valgykla visiškai renovuota. Tai, pasak vedėjos, reiškia, kad suremontuotos patalpos, pakeista ventiliacija, kanalizacija, moderni įranga, tinkami visi paviršiai.
Maisto automatų neatsisako
Kokį valgiaraštį pasirenka mokyklos valgykla, priklauso nuo jos pačios. Dviejų mokyklų valgyklose naudojamasi valgiaraščiais, suderintais su sveikatos apsaugos ministerija ir skelbiamais internete. Aštuoniose mokyklose naudojami internete skelbiami valgiaraščiai, tik dar pridėtos sriubas. Šie valgiaraščiai suderinti su Visuomenės sveikatos centru.
Trijose mokyklose, iš kurių dvi pradinės mokyklos ir vienoje, kurioje maistas atvežamas termosuose, nesudarytos sąlygos nusipirkti pasirenkamų šaltų ar šiltų užkandžių.
Vaikams mokykloje tiekiamų produktų sudėtyje rasta ir draudžiamų maisto priedų. Vienoje rajono mokykloje rasta virš kilogramo šalto rūkymo „Miestietiškų lašinių“, gamintų ŽŪB „Delikatesas“, pagamintų su maisto priedu E 621 – mononatrio gliutamatu.
Dviejose iš dešimties tikrintų mokyklų panorėję vaikai negali atsigerti kambario temperatūros geriamojo vandens, nes jo nėra. Tenka gerti iš čiaupo.
Vis aktyviau mokyklos dalyvauja ES finansuojamosiose programose. Keturių iš dešimties tikrintų mokyklų pradinių klasių mokiniai dalyvauja programoje „Pienas vaikams“ bei vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programoje. Net aštuoniose mokyklose maitinimui visai neteikiami ekologiški, išskirtinės kokybės produktai.
Prekybos automatai stovi visose dešimtyje tikrintų mokyklų. Pasak A. Mikalauskienės, jų asortimentas su Visuomenės sveikatos centru nederinamas, maisto produktų sąrašas pateikiamas mokyklos vadovui.
Blogai ir tai, kad mokyklose, kuriose vaikai maitinami termosuose atvežamu maistu ir mažuose maisto tvarkymo skyriuose, ne kiekvieną dieną organizuojamas tausojantis maitinimas. Tose valgyklose teikiamas tik karštas maistas. Vienoje valgykloje tausojantis maitinimas teikiamas du ar tris kartus per savaitę. Nors vaikas, kuriam reikalingas tausojantis maitinimas, mokyklą lanko kasdien ir vaiko pietūs tampa tėvų rūpesčiu.
Zita KATKIENĖ
