Gruodžio 7 dieną teismas paskelbė nuosprendį internetinį puslapį „Antipederastizacija Lietuvoje“ sukūrusiam Edmundui Girskiui. Jam buvo skirta 1040 Lt bauda ir buvo konfiskuotas kompiuteris.
2007 metų gegužę Lietuvos sostinėje buvo organizuojamas pirmasis gėjų ir lesbiečių seminaras. Šį seminarą organizavo Tarptautinis lesbiečių ir gėjų kultūros tinklas (ILGCN). Seminaro metu turėjo būti rodomi filmai, skaitomi pranešimai, o renginį vainikuoti turėjo vaivorykštinės vėliavos pakėlimas prie Vilniaus miesto savivaldybės.
Tuo metu valdęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas garsėjo pasisakymais prieš homoseksualų renginius sostinėje ir teigė, kad kol jis bus meru, tol neteiks reklamos homoseksualams. Homoseksualų pasirodymas prie savivaldybės būtų reiškęs protestą prieš mero vykdomą politiką, kuriai balsavimu pritarė Lietuvos piliečiai.
Norėdamas palaikyti merą, Edmundas Girskis sukūrė tinklalapį „Antipederastizacija Lietuvoje“. „Dabar vyrauja mada būti tolerastais, aplink matau žmones, kuriems nepatinka ši iškrypusi propaganda, deja, tolerastų pusėje pinigai, žiniasklaida. Jie organizuoja paradus, dauguma žmonių tam nepritaria, bet tyli – visuomenę užvaldė apatija. Ne veltui Aristotelis sakė, kad tolerancija ir abejingumas – mirštančios visuomenės požymis. Taigi sukūriau svetainę norėdamas surasti pilietiškai aktyvius žmones, kurie drįstų pasakyti „NE“ šitam visuomenės tvirkinimui. Jei jau žaidžiam demokratiją, tai žaiskime visi – tau patinka, o man nepatinka, abu tai ir pasakom.“ – aiškino E.Girskis.
E. Girskis teigia, kad jį į teismą padavę žmonės tiesiog ieškojo, kur išlieti pyktį, bandė rasti atpirkimo ožį. „J.Imbrasas jiems nedavė leidimo, renginys neįvyko, todėl homoseksualai pasiuto ir pradėjo ieškoti kaltų. Kaltas likau aš. Nors mūsų Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad visi gali rinktis į taikius susirinkimus, tačiau visi pamiršta, kad ši teisė gali būti apribota siekiant apsaugoti žmonių dorovę.“ – savo argumentus dėstė tinklapio kūrėjas.
Lietuvos konstitucijos 36-ajame straipsnyje teigiama, kad susirinkimų teisė gali būti ribojama siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę.
Dėl šio tinklapio sukūrimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį inicijavo Tolerantiško jaunimo asociacija. Policijos pareigūnai netrukus nustatė, kad tinklalapis buvo sukurtas iš E.Girskio motinai priklausančio kompiuterio prisidengus svetimu vardu. Paklaustas, kodėl kurdamas tinklalapį pasivadino svetimu vardu, E.Girskis atsakė: „Tinklalapių kūrimu užsiimu seniai ir toje sistemoje turėjau jau daug puslapių. Tuo pačiu vardu prisiregistruoti sistemoje neįmanoma, todėl kaip visi internautai suraičiau pirmą pasitaikiusią pavardę, tačiau jokiu būdu nesislapsčiau, kaip kai kas mane kaltina. Vardas ir pavardė internete – formalumas, viskas priklauso nuo IP adreso, pagal kuriuos mane ir rado, nes net nebandžiau slėptis.“ Kad tai jis sukūrė tinklalapį E.Girskis prisipažino pats ir net nebandė neigti, kad tinklalapis – jo darbas.
Policijos pareigūnai ikiteisminiam tyrimui 2008 metų kovą paėmė E.Girskio motinai priklausantį kompiuterį, kuris, kaip ir akivaizdžiai stalčiuose pasimetusi byla, prapuolė kaip į vandenį. Norėdamas greičiau išspręsti šią problemą, vasarą E.Girskis dar kartą nuėjo į komisariatą, kur sulaukė tik nemandagaus atkirčio: „Kreipkis į prokurorus ir iš viso – kas prisidirbo: tu ar mes?“. Taigi E. Girskis ėmė ieškoti pagalbos tarp draugų ir pažįstamų. „Nesikračiau atsakomybės, norėjau kuo greičiau šitą šlykštų reikalą baigti“, - sakė jis. Netrukus po pokalbio su „rimtais žmonėmis“ E.Girskis sulaukė ir skambučio iš komisariato, kur buvo pasakyta: „ Tau labai pasisekė, teisėjas siūlo tau viską pabaigti. Pasirašyk prisipažinimą, gausi baudelę ir bus viskas baigta, kitaip juk gresia treji metai kalėjimo“. Neturėdamas teisinių žinių, vaikinas pasirašė prisipažinimą, tačiau vėliau jį atsiėmė. „ Kai pasirašiau prisipažinimą, draugai, turėję panašių problemų dėl iš oro sufabrikuotų bylų, suvedė mane su labai geru žmogumi ir buvo nuspręsta prisipažinimą atsiimti ir eiti į teismą ieškoti teisybės. Be gerų žmonių pagalbos to niekada nebūčiau padaręs, neturėjau tam nei žinių, nei finansų“ – pasakojo E. Girskis.
Lapkričio 19 dieną įvyko E.Girskio teismas, kuriam vadovavo teisėjas Antanas Virbalas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Iveta Aperanė bandė pasiekti, kad iš E.Girskio būtų konfiskuotas kompiuteris ir skirta 2600 litų bauda. Pats bylos tyrimas – ekspertizės, vertinimai, pervežimas ir pan. – sunkmečio laikotarpiu valstybei kainavo kelis tūkstančius litų. Paklaustas, ką apie tai mano, E.Girskis atrėžė: „ Sunkmečio laikotarpis, o čia tokiai bylai šitokie pinigai – absurdas. Kažkodėl niekada niekas neteisiamas už antilietuviškus pasisakymus, nors tokių – pilnas internetas. Būtent šita byla ir paskatino mane aktyviai prisidėti prie tautiško judėjimo – tai buvo lyg smūgis šlapiu skuduru per veidą. Nemaloniausia, kad tam tikri homoseksualų propagandą skleidžiantys žiniasklaidos kanalai mane pateikė kaip aklą religinį fanatiką – žinoma, nudvasėjimo laikais religija tapo dar vienu dalyku, kaip galima apjuodinti žmogų. Įsivėliau į šią istoriją pilietiškumo ir patriotizmo vedamas“.
Paklaustas, kaip vertina nuosprendį, E.Girskis žadėjo jį skųsti (tą galima padaryti per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo) ir sakė: „Viltis išlipt sausam miršta paskutinė, bet būtų buvę geriau viską pabaigt šiandien“.
