Pradėkime nuo Landsbergio nuomonės, kad priešlaikiniai rinkimai būtų išeitis. Ką jūs apie tai manote?
Ne pirmas kartas, ką Gabrielius Landsbergis iškelia šitą idėją. Na, priešlaikiniai rinkimai – vienas iš 3 jo pasiūlytų variantų, turbūt jis pats į tai labai rimtai nežiūri, na, bet pasiūlė. Ir nemanau, kad kažkas labai rimtai svarstys, kai iki kadencijos pabaigos liko pusę metų.
Realiai tie rinkimai vyktų rugsėjį, o ne spalį.
Manau, kad mes puikiai suprantame, jog nebus jokių priešlaikinių rinkimų, tiesiog dabar Seimo nariai spręs dilemą, kaip jie atrodys rinkimų kampanijos metu, kai dar bus tikrai labai daug papildomų duomenų paviešinta apie jų elgesį su valstybės pinigais.
Andriau, dabar taip išeina, kad čekiukų istorijoje, Mindaugas Sinkevičius turi problemų rimtų, o čia Seimo nariai susimokėjo, ir viskas, ir visi švarūs?
Bus tikrai daugiau negu 19, nes čia yra tiktai vienas nedidelis pjūvis – mes skaičiuosime per visą kadenciją pirktus daiktus, mes skaičiuosime kurą ir kitus dalykus. Bet reikia suprasti paprastą dalyką – skirtumas nuo savivaldybių, ten greičiausiai buvo pažeidinėjami įstatymai. Čia įstatymas nėra pažeistas. Mes kalbame apie moralės ir politiko reputacijos dimensiją.
Ir tie politikai, kurie, pavyzdžiui, kaip Arūnas Valinskas, iškart atsiprašė, pasakė, aš suklydau, beje, vienintelis taip pasakė ir grąžino pinigus, Dainius Kreivys grąžino, bet kažką murmėjo, kad maždaug atsikniskit nuo manęs. Jie turbūt supranta, kad tai jiems padės.
Ir viskas, jie grąžino ir jie yra jau švarūs?
Mano akimis, tai yra geriau negu negrąžinti. Jų reputaciją turbūt mes galime vertinti vieninteliu būdu – 2024 metų spalio mėnesį, kai rinkėjai įvertins. Čia yra noras vis dėlto pagyvent gerai.
Čia turbūt yra diskusinis klausimas, ar tikrai reikia Seimo nario darbui brangių kompiuterių? Net patys Seimo nariai, pavyzdžiui, Jurgis Razma ir Algirdas Sysas, sako: nereikia tokių kompiuterių už 3000 eurų mūsų darbui. Aišku, kai tu perki ne iš savų, tai tu nori jau geriausio daikto.
Ponas Aidas Gedvilas, tiesiai šviesiai pasakė: aš mėgstu „iPhone“ telefonus, aš turiu turėti naujausią „iPhone“. Jis „iPhone 14“ nusipirko už mūsų pinigus, išsilizingavo gruodžio pabaigoje. Dabar jis nusipirko 15 ir visiškai dėl to nejaučia jokios nei kaltės, nei sąžinės graužimo.
Antikorupcijos komisijos pirmininkui pasiūlius tyrimą dėl stadiono Vilniuje, jūsų paminėtas Jurgis Razma pasakė, kad nereikia jokių tyrimų, nes tai būtų priekabiavimas. Jūsų akimis, ar nėra priekabiavimas dėl tų kompiuterių, ar jie čia 300, ar 500 eurų bus brangesni, ar pigesni?
Vėlgi, ieškoti geriausių dalykų yra labai sveikintina už savus pinigus. Aš manau, kad kažkada turėtume suvokti, jog jeigu tarnauji visuomenės išrinktas, su viešaisiais pinigais, turėtum elgtis labai atsargiai ir labai gerai pagalvoti, ko tau iš tikrųjų reikia.
Jeigu tau reikia prabangios prekės, būk malonus, nusipirktu pats ją. Čia toks mano požiūris. Tas priekabiavimas, na, jis ir tęsis, deja, tas priekabiavimas. Mes dar nebaigėme su savivaldybėmis. Mes turim kitus pjūvius, nes matome, kad yra Seimo narių, kuriems tiesiog fantastiškai gesdavo automobiliai kiekvieną mėnesį, genda ir genda. Dieve, kaip žmogus vargsta, ar jis dar turi laiko, kada dirbti, kai tas automobilis iš serviso neišvažiuoja?
Bet, kaip sakė Landsbergis, dabar visas Seimas dreba. Ką jūs pasiūlytumėte Seimui daryti šitoje situacijoje, kad nesikartotų tokios?
Pats paprasčiausias dalykas – labai atidžiai įsivertinti, ar tau tikrai tas pirkinys nesukels reputacijos problemų.
Antras dalykas, tai, ką daro Laisvės dabar frakcija po Matijošaičio problemų, jie viešins visus čekiukus.
O man turbūt labiausiai priimtinas yra ponios Šimonytės pasiūlymas, tai yra prijungti parlamentines lėšas prie algų. Tam reikia pakeisti Konstituciją. Čia yra rimtas dalykas. Bet tada būtų labai įdomu pamatyti, ar iš tikrųjų, kai jau reikės už savus pirkti, ar reikės tiek gėlių, tiek saldainių rinkėjams, tiek straipsnių regioniniuose laikraščiuose.
Jeigu reikės, tada puiku, ir šitas žmogus tikrai yra sąžiningas, jam to reikia. O jeigu staiga paaiškės, kad nebereikia, kai iš savų, tai supranti, kad turime reikalų su moraliniais dviveidžiais.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
