Kudirkos Naumiestyje atidengtas paminklas koncentracijos stovyklos belaisviams ir žuvusiems mūšiuose kariams atminti.
Antradienio rytą į Kudirkos Naumiestį, kur Antrojo pasaulinio karo laikais veikė koncentracijos stovykla, rinkosi šalyje reziduojančių ambasadų atstovai.
Rusijos, Kazachnijos, Ukrainos ir Baltarusijos pasiuntiniai bei Seimo nariai atidengė paminklą belaisviams, visiems žuvusiems ir palaidotiems Kudirkos Naumiesčio kapinėse kariams.
Ambasadų atstovai padėjo gėlių ir vainiką prie paminklo, kuris pastatytas Rusijos ambasados iniciatyva.
Ceremoniją pradėjęs Šakių rajono meras Juozas Bertašius priminė, jog miestelis pirmas priėmė Fašistinės Vokietijos smūgį 1941 metais: „Paliko karas kruvinų pėdsakų ir 1945 metais, kuomet fašistų kariuomenė traukėsi iš Lietuvos“.
Pasak mero, kapinėse palaidoti kariai ne tik iš buvusios SSSR, bet ir vokiečiai, žydai: „Karas visiems suluošino kūnus ir sielas. Nepriklausomai nuo tautybės. Todėl turime pagerbti visus, kurie čia palaidoti“.
Meras dėkojo Rusijos ambasados pasiuntiniui Vladimirui Chikvadzei už paramą statant paminklą.
„Nepamirškime, jog kapinėse palaidota daugiau nei 11 tūkstančių įvairių tautybių belaisvių – rusų, ukrainiečių, kazachų, lietuvių, baltarusių. Jie visi galėtų gimdyti vaikus, gyventi ir svajoti apie ateitį. Bet karas sunaikino jų likimus, pavertė gyvenimą kančia, užtvindė kraujyje“, – kalbėjo V. Chikvadzė.
Anot jo, niekas Antrojo pasaulinio karo laikais nekalbėjo apie žmogaus teises, kaip tai daroma dabar: „Skaudu, jog ketinama atlikti Niurnbergo proceso reviziją ir reabilituoti tuos, kuriuos pasaulis pripažino kaip nusikaltėlius žmonijai. Tai gali virsti dar viena tragedija. Karas atnešė tik mirtį. Fašistai žudė žmones mirties fabrikuose nepaisydami normų ir įstatymų“.
V. Chikvadzė akcentavo, jog vienas iš mirties fabrikų buvo įsteigtas ir Kudirkos Naumiestyje: „Susirinkome čia norėdami atiduoti pagarbą tiems, kas niekada neišvys saulės šviesos ir nepamatys taikaus dangaus“.
Daugelyje šalių, anot pasiuntinio, yra išsaugoti paminklai tarybiniams kariams: „Ne veltui visas pasaulis laiko juos išvaduotojais“.
Pasiuntinys pasmerkė vis dažniau reiškiamus ksenofobijos ir nacionalizmo protrūkius, tikino, jog tai garbės nedaro nė vienai šaliai.
Ambasadų atstovai stebėjosi, jog kapinės, kur amžino poilsio atgulė rusai, kazachai, ukrainiečiai, taip gerai prižiūrimos.
„Tai daro garbę Lietuvai, kuri visada liks geranoriška kaimyne. Privalome padėti vienas kitam. Malonu, jog vietos gyventojai gerbia mirusių atmintį“, – gyrė Kudirkos Naumiesčio gyventojus V. Chikvadzė.
Šventindamas paminklą kunigas kanauninkas Donatas Jasulaitis sakė, jog Visų Šventų dieną būtina pagerbti visus kapus: „Labai simboliška, jog šventiname paminklą tą dieną, kai visa Lietuva pagerbia mirusiuosius uždegdami ant kapo žvakelę. Nepamirštos ir nežinomos kapavietės. Taip žmonės atiduoda pagarbą mirusiems, nepaisant, kas jie, kokios tautybės“.
Religijos atstovas tikino, jog „Dievui nėra nei žydų, nei graikų, vergo ir laisvo. Jam visi vienodai brangūs ir svarbūs – gyvi ir mirusieji“.
Anot D. Jasulaičio, karas atneša tik nelaimę, o religija – tik taiką ir ramybę: „Turime vieni kitiems linkėti ramybės ir geranoriškumo“.
Po pašventimo ceremonijos Seimo nariai ir ambasadų atstovai uždegė žvakeles ant kapaviečių, padėjo gėlių.
Ambasadoriai ir Seimo nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas (nuotr. Balsas.lt)
Ambasadoriai ir Seimo nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas (nuotr. Balsas.lt)
Ambasadoriai ir Seimo nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas (nuotr. Balsas.lt)