Solidusis britų savaitraštis "The Economist" paskelbė pasaulio demokratijų indeksą. Visas pasaulio valstybes savaitraštis suskirsto į visiškas demokratijas, brokuotas demokratijas, hibridinius režimus ir autoritarinius režimus. Ir šis reitingas optimizmo – lietuviškame kontekste – neįkvepia, rašo savaitraštis „Veidas“.
Tarp 192 reitinguotų pasaulio valstybių Lietuva pateko į brokuotų demokratijų grupę ir užima 39 vietą. Estija atsidūrė aukščiau – 33 vietoje, Latvija žemiau – 43 vietoje, Lenkija –46 vietoje.
Rusija, kaip ir Gruzija, Armėnija, atsidūrė hibridinių režimų grupėje ir antrajame demokratijų kokybės šimtuke. Kaimyninė Baltarusija nublokšta į autoritarinių režimų grupę ir užima 128 vietą. Iš buvusio "socialistinio lagerio" valstybių tik Slovėnija ir Čekija pakliuvo į visiškos demokratijos valstybių grupę. Savaitraščio nuomone, mūsų regiono valstybių "aksominės revoliucijos" išseko ir nepasiekė galutinio demokratijos įgyvendinimo tikslo.
Nors politologijos mokslas dar nesukūrė vieningai priimtos demokratijos kokybės matavimo metodikos, šiuolaikiniame pasaulyje demokratijos fundamentu laikoma politinės daugumos sudarytos vyriausybės valdžia, laisvų ir sąžiningų rinkimų egzistavimas, mažumų teisių apsauga ir pagarba žmogaus teisėms. Demokratija preziumuoja ir visų lygybę prieš įstatymą, nepriklausomus teismus ir politinį pliuralizmą. "The Economist" demokratijų reitingas dar yra grindžiamas ir politinės kultūros lygiu, piliečių dalyvavimu politinėse partijose bei politiniu aktyvumu.
Dėl tokio plataus ir gilaus "The Economist" žvilgsnio Italija pateko tarp brokuotos demokratijos valstybių. Taip šalis įvertinta dėl dažnos vyriausybių kaitos, rinkimų problemų ir politinės kultūros stokos. Didžioji Britanija atsidūrė tarp paskutinių visiškos demokratijos valstybių dėl smarkiai menkstančio piliečių politinio aktyvumo. Šioje valstybėje mažėja piliečių dalyvavimas rinkimuose, vangiai dalyvaujama politinių partijų veikloje. "The Economist" tai vadina pilietinių teisių kokybės erozija.
Paskelbtas reitingas optimizmo neįkvepia. Tik 13 proc. pasaulio gyventojų gyvena visiškos demokratijos ir net 40 proc. – autoritarinių režimų valstybėse. Po reitingo paskelbimo įtakingasis britų savaitraštis (kaip ir JAV leidžiamas "Foreign Policy") vis rimčiau pradeda svarstyti, ar demokratijos kokybė vis dar taip pat glaudžiai susijusi su gyvenimo lygiu, ekonomikos pajėgumu. Kinija tapo trečia didžiausia pasaulio ekonomika (po JAV ir Japonijos) ir toleruoja ekonominę laisvę, bet politiškai tebėra režimas.
Ekonomiškai sparčiai stiprėjančiose Rusijoje ir Meksikoje demokratija netobulėja.
Ar pelnytai Lietuva yra priskirta prie brokuotos demokratijos valstybių? Ar tikrai galime sutikti su "The Economist", kad "aksominė sąjūdžio revoliucija" Lietuvoje išsikvėpė, taip ir neatvedusi Lietuvos į tikrąją demokratiją? Deja, turime daug kasdienybės pavyzdžių, kad "The Economist" tyrimo rezultatai yra teisingi. Apie Lietuvos politinę kultūra, matyt, neverta ir kalbėti. Politiniai skandalai virsta gyvenimo norma, o tikrasis piliečių viešasis interesas vis rečiau tampa politikų veiklos programa ar net svarstymo tema. Lietuvoje taip ir nepavyko nubrėžti aiškaus brūkšnio tarp viešojo intereso, kuris yra susijęs su piliečių ekonominės ir socialinės gerovės siekiais, ir verslo bei politikos lydinio privačių interesų.
Būtent šiame ydingame lydinyje gimsta tikrasis demokratijos brokas. Jis kuria prastą politinę kultūrą, leidžia statybas nacionaliniuose parkuose, didėjantį energetikos neskaidrumą, šešėlinį politinių partijų finansavimą, leidžia interesų grupių verslo reikalus iškelti aukščiau visuomenės interesų, toleruoja menkus valdininkijos administracinius gebėjimus ir nenorą kurti piliečiams palankią socialinę ir kultūrinę aplinka. Akivaizdu, kad tokius jausmus Lietuvos piliečiai ir atskleidė "The Economist" atliekant tyrimą.
