„Noriu pabrėžti, kad nei aš, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseks buvusios Vyriausybės pavyzdžiu ir jokių mokesčių nedidins bei naujų nekurs“, – pažymėjo ministrė.
Pasak ministrės, tik sutarus su socialiniais partneriais – profsąjungoms, verslininkais, darbdaviais, žemdirbiais ir kitais pageidaujančiais – dėl būtinų skurdo mažinimo, užimtumo didinimo sistemų pokyčių, juos įtvirtinantys teisės aktų projektai bus pateikti Trišalei tarybai, Vyriausybei, o galutinį sprendimą priims Seimas.
„Atkreipiu dėmesį, kad su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje buvo nuspręsta pirma projektus išdiskutuoti Darbo santykių komisijoje ir tik tuomet teikti Trišalei tarybai. Ir tik suradus bendrą sutarimą teisės aktai pasieks Vyriausybę ir bus svarstomi Seime“, – pabrėžė ministrė A. Pabedinskienė.
Tačiau ministrė pažymėjo, kad per paskutinius dvidešimt metų Lietuvoje įvyko labai daug pokyčių: keitėsi ekonomikos sistema, perėmėme daugybę tarptautinių teisės normų, pasikeitė Lietuvos demografinė situacija, taip pat vyko nuolatinis atskirų teisės aktų tobulinimas, taisymas, naujų kūrimas.
Pasak ministrės, šiandienai Lietuva turi keturias atskirai veikiančias sistemas: socialinio draudimo, užimtumo, darbo santykių bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimo strategiją.
Jos nuolat taisomos, pildomos, kad jos veiktų kartu, nevaržytų viena kitos ir siektų bendro tikslo – žmonių gerovės. Deja, dažniausiai šie taisymai yra pavieniai, fragmentiški, liečiantys tik vieną tikslinę grupę.
„Norėčiau, kad socialinio draudimo, užimtumo sistema tarnautų žmogui ir kiekvienas – tiek dirbantis, tiek pensininkas – jaustųsi saugus dėl savo rytdienos“, - pabrėžė ministrė.
Todėl ir buvo priimtas sprendimas sukurti visas šias keturias sistemas apimantį, tvaresnį, tarpusavyje sąveikaujantį skurdo mažinimo, užimtumo didinimo planą, kartu sukuriant ir įdiegiant stebėsenos sistemą, kuri leistų analizuoti gyventojų užimtumo ir demografijos pokyčių įtaką valstybiniam socialiniam draudimui ir pensijų sistemai.
Taip pat ministrė pabrėžė, kad pokyčių planas atviro viešojo pirkimo būdu finansuojamas ne biudžeto, o ES paramos (pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“) lėšomis.
Finansavimas skirtas dar 2012 m.
