Šiomis dienomis minime 15-kos metų Lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios kurčiųjų kalbos, jubiliejų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 metais oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba, todėl dabar lietuvių gestų kalba gali vystytis kaip nepriklausoma.
Gimtosios kalbos reikšmė žmogaus ir tautos gyvenime yra labai didelė. Per gimtąją kalbą mes mezgame nenutrūkstamus ryšius su savo tėvais, broliais, seserimis, tėvyne. Gimtoji kalba pabrėžia mūsų priklausymą tautai, kuri yra išskirtinė savo istorija, papročiais ir gyvenimo filosofija. Gimtoji kalba mums suteikia didžiausias galimybes realizuoti žmogaus teises į minties, sąžinės ir saviraiškos laisvę.
Taigi ar verta šiandien kelti klausimą ar tikrai gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba. Manau, atsakymas aiškus: jei žmogus, turintis klausos negalią, šia kalba bendrauja su artimaisiais, jei šia kalba jam lengviausia reikšti savo mintis – tai ji neabejotinai turi būti vadinama gimtąja. Tokiam žmogui gestų kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė. Kurtieji, kurie laiko save lietuviais, kalba lietuvių gestų kalba ir ja išreiškia savo tautinį tapatumą. Gestų kalba – nacionalinė kalba, nes ji yra gyva, nuolat kintanti ir turinti išskirtinių nacionalinių savybių.
Europos Komisija yra pripažinusi, kad gestų kalbos yra svarbios Europos kalbų įvairovei. Šios kalbos, kurių pagrindas yra ne garsai, o rankomis rodomi ženklai (gestai), savo gramatine struktūra, sintakse ir žodynu yra ne mažiau turtingos už šnekamąsias kalbas. Nacionalinė gestų kalba yra įrašyta penkių Europos šalių konstitucijose: Austrijos, Čekijos, Suomijos, Portugalijos ir Slovakijos. Europos Parlamentas yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, kur Europos Komisija ir valstybės narės raginamos remti gestų kalbą ir užtikrinti, kad kurtieji galėtų dirbti ir mokytis pasirinkta kalba.
Tai svarbu, nes kalba atlieka savo vaidmenį ir vystosi tik tada, kai ji plačiai vartojama visose gyvenimo situacijose, kai šia kalba prieinama visa svarbiausia informacija.
Valstybė, kuri remiasi demokratiniais principais, siekia suteikti galimybes kiekvienam asmeniui išreikšti save ir sėkmingai realizuoti savo gebėjimus. Todėl manau, kad kurtiesiems yra būtinos specialios priemonės, kurios padėtų užtikrinti jų gimtosios gestų kalbos raidą, o tuo pačiu ir šių žmonių sėkmingą dalyvavimą visuomenės gyvenime. Žmonėms, turintiems klausos negalią, turi būti suteiktos galimybės šnekėtis ne tik tarpusavyje, bet ir bendrauti su visa visuomene. Šie žmonės turi teisę gauti juos dominančią informaciją, jiems turi būti suteiktos visos galimybės studijuoti bei įgyvendinti savo profesines svajones ir siekius.
Negana to, kurtieji yra piliečiai turintys pilietines teises ir pareigas. Taigi jiems turi būti suteiktos lygios galimybės su kitais įgyvendinti teisę ir pareigą rinkti valstybinės valdžios ir savivaldos atstovus, gaunant apie kandidatus visą informaciją. Taip pat kurtieji yra piliečiai, turintys teisę būti išrinkti. Tai reiškia, kad šie žmonės turi turėti lygias galimybes dalyvauti rinkimų kampanijose ir reikšti viešai savo mintis.
Įgyvendinant kurčiųjų pilietines ir žmogaus teises didelį vaidmenį vaidina gestų kalbos vertėjai. Tinkamas dėmesys šios specialybės žmonėms parodytų valstybės brandų požiūrį į problemą. Platesnis gestų kalbos vartojimas televizijose, taip pat ir internetinėje erdvėje, ne tik suteiktų kurtiesiems galimybę gauti ir skleisti informaciją, bet ir padėtų visuomenei natūraliai ir betarpiškai jausti savo gretose žmonės, turinčius fizinę negalią.
Šiandien dažnai sakome, kad įgyvendinti vienam ar kitam siekiui trukdo krizė, lėšų trūkumas. Tačiau kyla klausimas, ar teisingai skaičiuojame. Suteiktos galimybės negalią turinčiam žmogui leidžia jam tapti ne išmokų gavėju, o mokesčių mokėtoju. Galimybė oriai gyventi pilnavertį gyvenimą apsaugo žmogų nuo psichinių negandų, tuo pačiu lemia ir geresnę visos visuomenės dvasinę būklę. Rėmimas integraciją skatinančių priemonių yra vertingas, tai skatina visuomenės pažangą, naujų darbo vietų kūrimą ir visuomenės susikalbėjimą.
