Išradingas devynmetis mokinukas, vėliau tapęs garsiu matematiku K.F.Gausu, daugiau nei prieš du šimtus metų atrado, kad skaičius nuo 1 iki 100 galima sudėti per kelias sekundes. Užuot sumavus paeiliui reikia perlenkti skaičių eilę pusiau ir tuomet gautas 50 porų po 101 sudauginti. Taip paprasta. O kas paprasta, tas – ne visuomet naudinga.
Monopolijų apraizgytoje Lietuvoje tokia paprasta matematika ne visuomet priimtina. Pirmiausia turiu galvoje šilumos tiekėjus. Kaip paskelbė „Vilniaus energija“, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sostinėje nuo šio mėnesio kyla 7,8 procentais. Nuo 17,66 iki 19,04 ct už kWh (be PVM). Šilumos tiekėjai šį brangimą aiškina pakilusiomis dujų bei mazuto kainomis. Atseit prie vieno pridėkime du ir gausim tris, prie trijų pridėkime keturis ir gausim septynis, ir taip toliau ir panašiai. Tik šioje matematikoje, atrodo, kartas nuo karto pamirštame tai, kas lieka mintyje. O mintyje lieka visai nemažai.
Mintyje šiuo atveju, berods, lieka kogeneracinių elektrinių specifika. Elektrinės Nr.2 ir Nr.3 Vilniuje pagamina maždaug 90 procentų šiluminės energijos. Kartu su šiluma šios elektrinės gamina ir elektrą. Elektrą įmonės parduoda kaip kvotinę ir už ją gauna šimtus milijonų. Tačiau tokių pajamų neįskaičiuoja į šilumos savikainą. Gaminant šilumą, anot šiluminininkų, elektra atsiranda kaip pašalinis produktas. Tai lyg ir atliekos. Panašiai šilumos gamintojų mintyje lieka ir pajamos, gautos iš anglies dvideginio išmetimo taršos leidimų (ATL) pardavimo. Taip pat kažkur mintyje pakimba ir karšto vandens gamyba. O kur dar visuomeninės paskirties įstaigų (mokyklų, darželių, ligoninių ir pan.) šildymas. Arba tokių įstaigų šildymo efektyvumas. Turiu galvoje – investicijas į šilumos tiekimą ir pastatų energinį efektyvumą. Juk nesvarbu, ar žiema šilta, ar šalta - monopolininkui mokama vienodai, pagal kadaise patvirtintą tarifą. Gal tą šilumos kainų dedamų skaičių aibę reiktų paimt ir sulenkt, o sulenkus suskaičiuot.
Ir dar pabaigai. Šilumos kainos dabar nustatytos remiantis Vyriausybės nutarimu. Tačiau Šilumos ūkio ir Vietos savivaldos įstatymuose numatyta, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kainas turėtų tvirtinti savivaldybės. Vilniaus miesto tarybos posėdžių darbotvarkėse šilumos kainų klausimo neaptikau. Išeitų, kad jos nustatytos nesilaikant įstatymo raidės. Jei jau taip, tai galbūt galime ir nemokėti...
Audrius Gelžinis, konsultantas, buvęs Vilniaus m. mero patarėjas
