Šie merai nepalieka savo sosto – valdo ir 25 metus

Jei dalies Lietuvos merų kadencijas prilygintume žmonių amžiui, kelių kadencijos jau būtų perkopusios pilnametystę ar link jos artėtų. Šių metų savivaldos rinkimai nemažą intrigą kels septyniose savivaldybėse, kurių merai jas valdo jau bent penkioliktus metus – ar pavyks šiems vadovams išsilaikyti poste? Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šių savivaldybių „kunigaikščiais“.

Lietuvoje merų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nors periodiškai iškyla siūlymų jį apriboti. Dar pernai Seime užgimė siūlymas merus tiesiogiai rinkti ne daugiau kaip dviems arba trims kadencijoms iš eilės, bet idėja išsyk atmesta.

Lyderis be konkurencijos

Be konkurencijos ilgiausiai vieną miestą Lietuvoje valdo, tiesa su pertraukomis, jau 26-tus metus Pasvalio rajono mero pareigas einantis ilgametis konservatorius Gintautas Gegužinskas. Meru G. Gegužinskas tapo dar 1990-aisiais ir rajonui vadovavo iki 2000-ųjų. Tuomet iki 2003 m. Pasvalio meru buvo Albertas Juozapas Petronis, o pats G. Gegužinskas ėjo Pasvalio darbo biržos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

 

Už rajono vairo G. Gegužinskas grįžo 2003-aisiais ir mero pareigas iki šiol eina jau šešias kadencijas. Palaikomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Pasvalio meras ketina siekti ir 7-osios savo kadencijos.

Pernai pirmą kartą parengtame 2018 m. savivaldybių gerovės indekse Pasvalys tenkinosi 41-ąja vieta.

Kiek gerų darbų, tiek ir skandalų

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas miestui be pertraukos vadovauja jau devynioliktus metus – nuo 2000-ųjų. Buvęs ilgametis socialdemokratas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Druskininkų skyriaus vadovas 2016 m. sukūrė savo nepartinį judėjimą ir kartu su savo visuomeniniu rinkimų komitetu sieks vadovauti Druskininkams dar vieną kadenciją.

Druskininkiečiai savo ilgamečiam merui negaili liaupsių išgražinus ir atgaivinus miestą – kurorte iškilo naujos gydyklos, sanatorijos, viešbučiai, sutvarkytos viešosios erdvės, atidarytas akvaparkas, slidinėjimo arena. Druskininkai ne vienerius metus paskelbiami populiariausiu Lietuvos kurortu, 2017 m. čia bent vieną naktį praleido 330 tūkst. oficialių turistų. Palyginimui, 2004 m. miestas priėmė viso labo 88,9 tūkst. turistų, t. y. 3,7 karto mažiau nei 2017-aisiais.

REKLAMA

Tiesa, per 19 metų vadovavimo miestui R. Malinauską lydėjo ne vienas skandalas, 2013-aisias už savivaldybės pinigus imtas leisti R. Malinausko veiklą liaupsinantis leidinys „Mano Druskininkai“. Tai pačiais metais miesto meras už kritiką į teismą padavė žurnalistą Romą Sadauską-Kvietkevičių. Tiesa, vėliau abi pusės susitaikė.

2014 m. aplinkosaugininkai nustatė, kad R. Malinauskas rekonstravo savo sodybą Latežerio kaime pažeisdamas įstatymus – įtaisė nelegalią tvorą. Teismas R. Malinauską įpareigojo tvorą pašalinti, bet politikas sprendimą apskundė.

Turbūt garsiausias R. Malinauską lydėjęs skandalas – vadinamasis Vijūnėlės dvaras, kuomet išaiškėjo, jog 2010 m. savivaldybė kurorto apsaugos zonoje leido statyti pastatą. Specialiųjų tyrimų tarnyba istorija susidomėjo po to, kai 2014 m. Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė legalizavo dvaro statybas, panaikindamas kurorto pasaugos zoną.

Skandalas užvirė ir 2015 m., kai paaiškėjo, kad R. Malinauskas aukštiems politikams leido sveikatingumo parke „Aqua“ ilsėtis nemokamai.

Druskininkų meras – aštuntas tarp turtingiausių merų. 2017 m. jis turėjo turto už kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Daugumą turto sudarė nekilnojamasis turtas – beveik 538 tūkst.

Vienintelis meras miestelio istorijoje

Be pertraukos jau devynioliktus metus nuo pat 2000-ųjų merauja ir Rietavo meras liberalas Antanas Černeckis. Įdomu tai, kad Rietavas neturi šio mero su kuo palyginti, mat tai kol kas vienintelis meras nuo pat savivaldybės atskyrimo nuo Plungės rajono 1999 m. gruodį.

Pedagogikos studijas Šiauliuose baigęs A. Černeckis ilgus metus dirbo švietime. Išbandė ir Rietavo vidurinės mokyklos fizikos mokytojo duoną, ir Žadvainių pagrindinės mokyklos direktoriaus kėdę.

REKLAMA

Į politiką A. Černeckis pasuko 1995-aisiais – įstojęs į Lietuvos centro sąjungą, vėliau persiformavusią į Liberalų ir centro sąjungą. Nuo šios atskilus Lietuvos liberalų sąjūdžiui (LLS), tapo jo nariu ir Rietavo skyriaus pirmininku.

2019 metų savivaldos rinkimuose A. Černeckis sieks šeštosios savo kadencijos kaip LLS kandidatas.

Iš merų – į Seimą

Su vienos kadencijos pertrauka jau devynioliktus metus merauja ir Alytaus rajono meras, ilgametis konservatorius Algirdas Vrubliauskas, į mero kėdę pirmiausiai atsisėdęs 1997 m. 2004-aisiais A. Vrubliauską pakeitė tuometinė konservatorė Monika Ražanauskienė, bet galiausiai A. Vrubliauskas į mero postą grįžo 2007-aisiais ir rajonui vadovauja iki šiol.

Kol mero pareigas A. Vrubliauskas buvo užleidęs M. Ražanauskienei, jis iškovojo Seimo mandatą 2004–2008 m. kadencijoje (Seimo nariu buvo iki 2007-ųjų).

 

1995 m. A. Vrubliauskas iš privačios veterinarijos įmonės pasuko į Pivašiūnų seniūnus, o netrukus po to – tiesiai į mero kėdę.

Pernai pirmą kartą parengtame 2018 m. savivaldybių gerovės indekse Alytaus rajono savivaldybė nugarmėjo į 54 vietą.

Taip pat 2018 m. gruodį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai iš Alytaus rajono savivaldybės paėmė su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus, nes tarnyba atlieka viešųjų pirkimų patikrinimą.

Dėl Alytaus rajono mero posto A. Vrubliauskas ir toliau kovos kaip TS-LKD kandidatas.

Iškeitė partiją

Jau šešioliktus metus mero pareigas eina 2003-aisiais Klaipėdos rajono savivaldybei vadovauti pradėjęs Vaclovas Dačkauskas.

LSDP paskyrus Gintautą Palucką, ilgametis socialdemokratas V. Dačkauskas partiją iškeitė į nuo LSDP atskilusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. V. Dačkauskas sieks dar kartą iškovoti Klaipėdos rajono mero postą kaip LSDDP kandidatas.

REKLAMA

Įtarimai piktnaudžiavimu

Povilas Žagunis Panevėžio rajono savivaldybei vadovauja jau penkioliktus metus, nuo pat 2004-ųjų. Mero posto po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliava jis sieks ir vėl. Šiuo metu P. Žagunis narystę partijoje yra sustabdęs.

Dar 2017-ųjų pradžioje teisėsauga jam pareiškė įtarimus, susijusius su piktnaudžiavimu tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. P. Žagunis yra šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys.

Kaltinimai korupcija

Artūras Margelis Lazdijų rajonui vadovauja jau penkioliktus metus su pertrauka. Pirmą kartą į mero kėdę jis sėdo 1997 m., 2000–2003 m. jį pakeitė Jonas Matulevičius, o 2003–2007 m. – Romas Apanavičius. Tuo metu A. Mergelis ėjo mero pavaduotojo pareigas, o 2007 m. grįžo į mero kėdę, kurioje yra iki šiol.

2011 m. A. Margeliui pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Po metų teismas išteisino jį ir kitus aukštus Lazdijų rajono savivaldybės vadovus ir valdininkus dėl kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba, korupcija, dokumentų klastojimu bei kyšininkavimu.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2019-02-05 09:40:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Korupcija , įstatymų spragos ir neatsiskaitymas rinkėjams gimdo amžinus karaliukus LR savivaldybėse...
Atsakyti
0

D
Džo
2019-02-13 08:44:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bet užtat pažiūrėkit kokie yra Druskininkai būnant merui Malinauskui
Atsakyti
0

r
rietavas
2019-02-23 21:13:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rietavo meras šaunuolis, mažai jau tokių žmonių politikoje belikę....tiesiog sugadinti , o išlikti žmogumi, retas lobis.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų