Kandidatų į prezidentus vizijos: papasakojo, kaip tobulintų šalį

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti.

Aušra Maldeikienė. Gitanas Nausėda. Naglis Puteikis. Ingrida Šimonytė (tv3.lt fotomontažas)

Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Didžiausias prioritetas – švietimas

Į klausimą, kokią vietą šalies prioritetų sąraše užima švietimas, mokslas ir technologijos, visi kandidatai atsakė vienareikšmiškai, kad tai yra, jei ne svarbiausias, tai vienas svarbiausių šalies prioritetų.

„Manau, kad toje pačioje skalėje, kur valstybės saugumas ir kiti svarbiausi dalykai. Tikrai pirmame trejetuke. Kas yra stipri visuomenė – be jokios abejonės, išsilavinusi visuomenė, ta visuomenė, kuri geba kurti, pasipriešinti įvairioms grėsmėms, kurioms pasipriešinti reikia intelekto, ta visuomenės, kuri gali inicijuoti naujoves, atradimus“, – debatuose kalbėjo I. Šimonytė.

REKLAMA

Seimo narys Naglis Puteikis į klausimą atsakyti atsisakė, nes ne kartą buvo pertrauktas debatus moderuojančios žurnalistės Rasos Tapinienės. Savo ruožtu ekonomistas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad ji „neturėtų tokiu tonu kalbėti su kandidatais į prezidentus“.

„Manau, kad šiuo metu mokslas iš švietimas stovi paskutinėse prioritetų eilėse. Mano programoje mokslas ir švietimas eina greta. Tai tikrai turėtų būti prioritetas, kaip ir sveiktos apsauga ir kultūra“, – į debatų klausimą atsakė G. Nausėda.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis valdančiųjų švietime inicijuotas reformas laiko menamomis ir mano, kad būtent švietime šiuo metu reikia didžiausių reformų.

„Man visos reformos, kurios šiandien yra daromos, primena Balio Sruogos koncentracijos stovyklą – visi trepsi, lopetomis daužo, o niekas nevyksta. Svarbu imituoti, kad darbas vyksta. Aš manau, kad vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – tai padaryti. Aš manyčiau, kad reformas reikia pradėti būtent nuo Švietimo ir mokslo ministerijos, nuo pačios galvos, o ne nuo apačios, nežinant, kas bus ateity“, – sakė V. Mazuronis.

Švietimas Seimo narei Aušra Maldeikienei taip pat yra viena svarbiausių sričių valstybėje, tačiau dabartinėje sistemoje ji sako matanti reikšmingų spragų.

„Manyčiau, kad tai yra antra, trečia vieta po teisinės struktūros, nes vis dėlto tam, kad valstybė būtų, turi turėti tam tikrą sąrangą. Švietimas yra tai, kas turbūt sukuria mūsų visuomenę. Tačiau mūsų švietimas ugdo žinantį, bet nemokantį savo žinių reflektuoti žmogų“, – teigė A. Maldeikienė.

Filosofas Arvydas Juozaitis teigė, kad švietimo sistema ir Švietimo ir mokslo ministerija turi būti prezidento prerogatyva. O inžinierius Alfonsas Butė siūlė švietimo sistemai skiriamas lėšas padvigubinti ar net patrigubinti, nes „tik tada šviesiausi protai nebėgs į užsienį“.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius siūlė, kad švietimo ministras būtų politikos formuotojas, o ne tik Vyriausybės skiriamų lėšų leidėjas.

Nuo lyderystės iki gamybos plėtros

Tuo metu į klausimą, kokiomis priemonėmis per penkerius metus ketina pakreipti šalį, pretendentai į kandidatus atsakė visiškai skirtingai – švietimo tobulinimo iki gamybos plėtros Lietuvoje.

„Mano supratimu, mes kenčiame nuo pamatinės viešųjų sektorių susinimo ar vegetavimo problemos, kai mūsų visuomenei yra tarsi žadamas gana didelis valstybės įsipareigojimas dėl viešųjų paslaugų. Kita vertus, visą laiką girdime kalbas, kurios neleidžia tų paslaugų finansuoti. Mano supratimu, šita problema yra pamatinė ir mes turime visas tas problemas, kurias turime“, – debatuose kalbėjo I. Šimonytė.

N. Puteikis teigė surengsiantis diskusiją tarp ne bankuose dirbančių Lietuvos ekonomistų, kad šie atsakytų į klausimą, kodėl Lietuva pagal ekonomiką taip atsilieka nuo kaimynių.

„Problemos šaknis yra žinoma – mes nesurenkame tiek pinigų į biudžetą, kiek kaimynai. Galima suprasti, kad priežastis yra gyvulių ūkis, kad vieni moka didesnius mokesčius, kiti – mažesnius. Tokia diskusija išsklaidytų dabar nuo mūsų slepiamą situaciją“, – sakė N. Puteikis.

G. Nausėda pastebėjo, kad Lietuvos aukštosioms mokykloms trūksta asmenybių, kurios galėtų formuoti šių institucijų veidą.

„Universitetas turi turėti galią ir savarankiškumą mokėti tokiems dėstytojams, kurie formuoja aukštosios mokyklos veidą, adekvačius atlyginimus, pasitelkti juos, patraukti studentų dėmesį, o tada pasiekti, kad į šitą aukštąją mokyklą kryptų visų akys“, – siūlė G. Nausėda.

V. Mazuronis pasiūlė net tris dalykus, kuriuos turėtų padaryti Lietuva: „Tai realiai pradėti stiprinti laisvą tautinę Lietuvos valstybę, kurioje iš tikrųjų būtų priiminėjami sprendimai, atsižvelgiant į naudą valstybei ir naudą, joje gyvenantiems žmonėms. Antras dalykas – mes turime sukurti teisinę ir teisingą valstybę, kurioje teisingumas ir teisėtumas būtų sinonimai. Trečias dalykas – turime sukurti sąlygas, kad Lietuva būtų patraukliausia regione“.

A. Maldeikienė pastebėjo, kad būsimasis šalies prezidentas ateina į pasaulį, kuris yra kitoks, negu buvo prieš 5 metus.

„Šitas prezidentas ateina į pasaulį, kuriame kvestionuojama tiek demokratija, tiek teisės viršenybė. Manau, kad svarbiausias būsimo prezidento darbas bus išsaugoti Lietuvos Konstitucijoje įteisintą liberalią demokratiją“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

A. Juozaitis priminė savo mintį, kad globalios Lietuvos nėra ir atkreipė dėmesį į švietimo problematiką.

„Mano pagrindinis šūkis yra „Lietuva yra čia, globalios Lietuvos nėra“. Žinoma, mes gyvename pasaulyje, bet šituo pažiūriu, tai ir daugybos lentelė yra globali. Tezė, kad laisvas žmogaus ir kapitalo judėjimas sukurs kažką naujo, yra apgaulinga. Lietuva ir Latvija yra labiausiai globalizmo pažeistos šalys, o nokdaunas yra švietimo sistema“, – teigė A. Juozaitis.

Tuo metu A. Butė teigė, kad Lietuvą nuo problemų išgelbėtų gamybos ir pramonės atkūrimas.

„Lietuva išrado dviratį naujai, pasakiusi, kad mes viską nusipirksime, gamybos nereikia. Todėl mes mokame pinigėlius už kiniškas prekes, o pinigėliai už ją pagaminimą iškeliauja į užsienį. Pažiūrėkite, kokia gamyba Latvijoje, kokia Lietuvoje. Todėl sakau, kad jeigu neatkursime gamybos, pramonės, mes šiandien skursime“, – sakė A. Butė.

P. Auštrevičius kritikavo dabartinę prezidentės, kuri nevengia kritikuoti valdžios, poziciją ir teigė, kad tai nėra geras lyderystės pavyzdys.


Rašyti komentarą...
A
Arunas
2019-01-16 15:37:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikiu Arvydo Juozaičio pergale, vieninkelis tikras kandidatas sakantis aiškiai ir nepataikaujantis partijoms.
Atsakyti
0

B
BybiuLietuva
2019-01-16 16:40:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Del shrekokratijos. Kas nezino shrekokratija tai yra kada tu uz puse kilograma desros moki tiek pat kiek vakar mokejai uz kilograma desros ir valdzia tau sako , kad tavo gyvenimas pagerojo
Atsakyti
0

S
Skvernasgaidys
2019-01-16 17:53:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesvarbu kas laimes svarbu kad tai butu ne tas bybskvernelis nu tas agurkas
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų