Sunku patikėti, kokie saugūs esame dėl jaunimo nusikaltimų Lietuva prieš 20 metų

Vaikų ir nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje, naujausiais statistikos duomenimis, mažiausias per dvidešimtmetį. Štai per 2017 metus, nusikalstamų veikų skaičius nesiekė ir 2 tūkst. Tačiau, ar laikyti tai pasiekimu, ar vis dar sunkiai įveikiama problema, vertinti sunku. Visgi, šiandien paauglių įsitraukimas į nusikalstamą pasaulį, lyginant su laukiniais 90-aisiais, skiriasi kaip diena ir naktis.

Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje: kas pasikeitė per 20 metų (nuotr. stop kadras)

Nors pastarųjų metų statistika krypsta į gerąją pusę – nepilnamečiai padaro mažiau nusikaltimų, tačiau teisininkas, kriminologas doc. Dr. Gintautas Sakalauskas sako, kad skaičiai neatspindi realybės. Svarbu ir tai, kad nusikaltusiems nepilnamečiams priskiriami 14-17 metų paaugliai.

„Mažėja tik absoliutūs (red. statistiniai) skaičiai, kurie išreiškia nusikalstamų veikų kiekį. Bet Lietuvoje mažėja ir pačių nepilnamečių, atvejų tas skaičius išlieka maždaug toks pats“, – sako G. Sakalauskas.

Realūs skaičiai gali siekti kelias dešimtis tūkstančių.

G. Sakalauskas teigia, kad remiantis tyrimais, dauguma žmonių padaro nors vieną nusikaltimą kol sulaukia pilnametystės.

REKLAMA

„Dažniausiai tai būna nedideli nusikaltimai, smulkios vagystės, smulkūs viešosios tvarkos pažeidimai, lengvas smurtas. Tai tą maksimumą (red. nusikaltimų) galime įsivaizduoti iki keliasdešimties tūkstančių per visą laiką“, – sako G. Sakalauskas.

1998-ieji buvo niūrūs

Tuo metu statistika skelbė: nusikaltimų sostinėje daugėja. Per pastaruosius mėnesius – jų net 10 proc. daugiau. Vaizdai, matomi reportaže žemiau, daryti apie 17 val. vakaro. Didžiosios gatvės – gyvenimas verda. Tačiau vos už kelių žingsnių – tamsu, tuščia ir baugu.

„Kaip statistika rodo, būtent nusikaltimų, kurie įvyksta viešosiose vietose, tai dažniausiai, būna po 21 val. Tos jau, vadinkime, piko valandos policijoj būna nuo 21 val. iki kažkur 1 val. nakties“, – prieš 20 metų TV3 teigė Vilniaus policijos komisaras inspektorius Petras Lazarenka.

TV3 atliko apklausą gatvėse, atrodo, kad nesaugiausia yra Naujininkų, Šeškinės, Viršuliškių rajonuose. Žmones gąsdino vietinės paauglių gaujos. Naktinis Senamiestis baugina tamsiomis gatvelėmis ir kiemais. Jie – girtų ir agresyvių piktadarių priebėga.

„Agresyviausi būtent paaugliai: 17-18 metų. Matosi, kad jie yra neužimti. Prie parduotuvių būriais renkasi ir vis tiek, nelabai jauku, tikrai, ypač vakare eiti pro tokį būrį“, – prieš du dešimtmečius kalbėjo vilnietė.

Pasipiktinęs nepilnamečių elgesiu buvo ir kitas vilnietis: „Žmogų už 10 litų gali užmušti.“

Kalbėtojai sakė, kad įgyvendinant nusikalstamumo prevencijos nacionalinę programą nebuvo pasiekta pažangos. Gausėjo berniukų ir mergaičių, nusikalstančių nebe pirmą kartą. Į narkomaniją linkę ne tik asocialių šeimų vaikai, nemažai jų gyvenimą baigė tragiškai arba buvo nužudomi.

Kas pasikeitė per 20 metų

Nuo 2014 iki 2017 metų nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų pastebimai sumažėjo nuo 3386 iki 1918 per metus, skelbia statistikos departamentas.

G. Sakalauskas įsitikinęs, kad tokį pokytį lėmė paauglių laisvalaikio praleidimo pokyčiai.

„Jie (red. nepilnamečiai) daugiau yra susiję su išmaniomis technologijomis, daugiau laiko praleidžia prie telefonų, kompiuterių, laisvalaikis yra mažiau aktyvus“, – teigia specialistas.

Kitas svarbus dalykas, anot, G. Sakalausko, kad smurtinio nepilnamečių elgesio veikla pradėjo mažėti dėl to, kad patys vaikai nėra mušami, užauga ir karta, kuri nemuša kitų, rodo Vokietijoje atlikti tyrimai.

Nusikalstamą elgesį skatina ne tik aplinka

Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, nepilnamečiai į smurtą linksta dėl kelių pagrindinių priežasčių. Kai kurie jų neturi išugdytos savivokos, nesuvokia savo elgesio poveikio kitų žmonių atžvilgiu.

„Dažnai jiems paprasta daryti žalą kitiems, nes nejaučia vidinių, sakykime, sąžinės, kaltės priekaištų. Šie nusikaltėliai nelinkę keisti savo elgesio, juos mažiausiai veikia bet kokios elgesio keitimo programos ar bausmės“, – sako psichologė S. Vizgaudienė.

Kitų asmenų nusikalstamumą lemia nepalanki augimo ir auklėjimo aplinka.

„Jie prikaupia savyje stiprių žalojančių neigiamų emocijų, pavyzdžiui, išaugusio didelio pykčio, bejėgystės, kitų neigiamų jausmų visai aplinkai, tai turi įtakos norui priešintis visuomenėje nusistovėjusioms normoms ir nuveda prie nusikalstamo elgesio. Kitu atveju, jaunuoliai susideda su bendraamžiais, linkusiais į nusikalstamą elgesį, ir jei artimi suaugusieji laiku nesustabdo, įsitraukia į nusikalstamą veiklą“, – pasakoja S. Vizgaudienė.

Pasak psichologės, polinkį į nusikalstamą elgesį vaikai gali perimti ir iš tėvų.

„Dažnai tokie vaikai dar ir auga socialiai tam formuotis leidžiančioje ar net skatinančioje nepalankioje aplinkoje. Ir net jei vaikas turi stiprių prieštaravimą skatinančių savybių (neklusnumą, egocentrizmą, agresyvumą ir t. t.), aplinka gali stipriai padėti diegdama teisingas vertybes, brėždama ribas, skatindama atsakomybę už savo veiksmus“, – sako S. Vizgaudienė.

Svarbų vaidmenį atlieka ir ugdymo įstaigos bei aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausiai laiko.

„Priklausymas bendraamžių grupėms, kurios linkusios į socialiai nepriimtiną elgesį daro didžiulį poveikį jaunų žmonių elgesiui bei formavimuisi“, – sako psichologė.


Rašyti komentarą...
G
Gintara
2018-10-28 22:29:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lazdijuose pirmadienį sumušti keturi žmonės, siautėjo po miestą vieną motery sumušė namuose, to neužteko pasidarbavo gatvėje. Nustatyta sunkūs kūno sužalojimai. Ir tą padarė 13, 15 ir 19 metų vaikai. Bet jų niekas nepaima iš asocialių šeimų, nes niekam jie nereikalingi. Jie jau gatviniai, šiurpina visą miestą. Vaikšto toliau vakarais ir ieško aukų.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų