Pensininkų prašymai prieš 20 metų ir dabar: kas pasikeitė Lietuva prieš 20 metų

Nepaisant to, kad per du dešimtmečius bazinė šalies pensija išaugo maždaug keturis kartus, kaip tada, taip ir dabar Lietuvos pensininkams iki geresnio gyvenimo pirmiausiai trūksta didesnių pensijų. Ekonomistai neskuba nei girti, nei kritikuoti pensininkų gyvenimo pokyčių, o patys pensininkai viliasi, kad buvusios valdžios atsakys už nurėžtas išmokas.

36

Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi. Jau 1998-aisiais jis peržengė aukštos demografinės senatvės ribą.

Geresnio gyvenimo siekė dar prieš 20 metų

Tais metais Seimas nusprendė 1999-uosius paskelbti Tarptautiniais senyvų žmonių metais ir tam parengė programą, turinčią pagerinti senyvų žmonių gyvenimą. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto skirti 1,1 mln. litų (319 tūkst. eurų). 

Programą ministrų kabinetui pristačiusi tuometinė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė TV3 žinioms sakė, kad programa atspindi pagrindinę Jungtinių Tautų nuostatą, kad kiekvieni seno žmogaus nugyventi metai turi būti ne menkaverčio gyvenimo metai.

„Tos programos apimtys yra ekonominės, socialinės, sveikatos, psichologinės, kultūrinės, švietėjiškos, apimančios įvairiapusį pagyvenusio žmogaus gyvenimą“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo I. Degutienė.

Ministrės teigimu, šia programa žengiami pirmieji žingsniai, siekiant, kad senyvi žmonės Lietuvoje jaustųsi nemenkaverčiai.

Tąkart žinių pakalbinti pensininkai vieningai sutarė, kad iki geresnio gyvenimo jiems trūksta didesnių pensijų.

„Padidinti pensijas. Tiktai. Jeigu, žinoma, jei kas negali vaikščioti, tai kad būtų kokios mergaitės ar seselės ateitų, nupirktų“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo gatvėje sutiktas pensininkas.

„Reikėtų svariau reikšti nuomonę apie tai, kas yra tie seni žmonės, kad jiems reikia reikšti pagarbą, padėti. Žinoma, jeigu valstybė galėtų ir aprūpintų materialiai...“, – 1998-aisiais kalbėjo kita pensininkė.

1998 m. bazinė pensija buvo 132–138 litai (38–40 eurų), šiemet – beveik 153 eurai.

Ilgiau dirbti nenorėtų

Vien per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje matyti stabilus pensinio amžiaus gyventojų augimas. 2014-aisias 100 vaikų iki 15 metų teko 126 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonės, 2018-aisiais šis koeficientas kilo iki 131.

REKLAMA

2018 m. Lietuvoje numatytas pensinis amžius vyrams siekia 63 metus ir 8 mėn., moterims – 62 metus ir 4 mėn. Šis skirtumas tarp vyrų ir moterų išliks ne ilgai – iki 2026 kasmet pensinis amžius bus ilginimas po kelis mėnesius, kol tiek vieniems, tiek kitiems sieks 65 metus.

(36 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pensininkai protestuoja reikalaudami didesnių pensijų

Maža to, gyventojams kuo toliau, tuo ilgiau teks dirbti. Nuo 2018 metų kasmet pusmečiu bus didinamas būtinasis darbo stažas pensijai – tol, kol 2027-aisiais pasieks 35 metus.

Tokį valdančiųjų sprendimą kritikuoja Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė Vilniuje Vilija Tūrienė, siūlydama pažvelgti, kaip analogišką siūlymą Rusijoje vertina jos piliečiai.

„Žinoma, tai nėra gerai. Jeigu kurie pensininkai lieka darbo rinkoje, o dabar tokių turime apie 6 proc., tai jie dirba, bet gauna ir pensiją. Dabar, kai bus prailgintas amžius darbo rinkoje, kad jie turi likti, tai jie negaus šitų pensijų savo, bet vis tiek turės dirbti“, – tv3.lt kalbėjo V. Tūrienė.

Pokyčių per du dešimtmečius neįžvelgia

Ji taip pat kritiškai vertina ir tai, kaip per 20 metų pasikeitė šalies pensininkų gyvenimas, nes jis esą taip ir nesikeitė nuo pat nepriklausomybės atgavimo.

„Lyg [gyvenimo būklę] gerino, bet ji nė kiek negerėjo. Visą laiką mes esame pabaigoje ir pabaigoje Europos Sąjungoje. <...> Valdantieji kaip ir bandė padidinti pensijas porą metų. Sako, kad niekada taip nebuvo padidinta, kaip dabar. Bet jie sustojo ant to. Indeksavimas dabar vyksta. Ką tas indeksavimas mums dabar duoda – 87 centai už kiekvienus metus, kurie viršija 30 metų stažą. Tai yra labai mažai. Pavyzdžiui, aš gavau priedo apie 9 eurus, o mano darbo stažas 40 metų. Tai tik infliacijai padengti tokia indeksacija“, – piktinosi pensininkų atstovė.

Jos teigimu, pensininkai ir dalis kitų nevyriausybinių organizacijų pasirašė Seimui skirtą raštą, kuriame išsako palaikymą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, nagrinėjančiam 2009–2010 metų finansų krizę. Kaip žinia, būtent finansinės krizės metu tuometiniai valdantieji sumažino dalį socialinių išmokų, tarp jų ir pensijas.

REKLAMA

„Mes suprantame, kad būtų įvesta asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė. Tai, ką valdžia daro, jie turi atsakyti už tai“, – sakė V. Tūrienė.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2018-10-07 09:05:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dirbsi kol iš darbo vietos išneš kojomis į priekį. Jei rasi darbdavį, kuris laikys tave vos pakrutantį darbe. Nuostabi laisvos Lietuvos perspektyva. Visą amžių už skatikus dirbęs net numirti turėsi darbe, o ne savo lovoje. Niekas taip nekenčia lietuvių, kaip patys lietuviai. Tai faktas ir nediskutuojamas.
Atsakyti
-2

N
Nuomonė
2018-10-07 11:44:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš iš vis nesuprantu mūsų vyriausybės ir žmonių nuolankumo. Kaip žmonėms neleido iš banko pasiimti pinigų ir atidavė tik po 10 ar daugiau metų. Žmonių asmeninius pinigus valstybė naudojo kaip savo, o žmonės skurdo.Dabar vėl aiškina kiek galima nusiimti, nors privertė sutikti, kad atlyginimas būtų pervestas į banką, melavo kad niekas po euro įvedimo niekas nebrangs_viskas pabrango,3, 5€.Mieli Lietuvos ponai, kiek dar tyčiositės iš mūsų?
Atsakyti
0

u
užjauskim neįgaliuosius
2018-10-07 09:49:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
šššššššš ir nieko visus senoliu pinigus atims didžiausia ir skurdžiausias LIETUVOS BENAMIS LANSBERGIS juk tik jie didžiausi vargingiausiai gyvena LIETUVOJ niekada nieko jiem neužtenka
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų