Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų. Be to, pastebimai dauguma gyventojų švenčių metu vartojama rizikingą alkoholio kiekį.

Alkoholis (nuotr. Fotodiena.lt)

Alkoholis (nuotr. Fotodiena.lt)

Tyrimas parodė, kad įvertinus ir nelegalaus alkoholio suvartotą kiekį, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 13,97 litro grynojo alkoholio. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenys rodė, kad vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro).

REKLAMA

Tyrimo metu klausinėta apie paskutinę savaitę bei išgertą alkoholio kiekį, dažnumą. Tad taip tyrimo metu bandyta išsiaiškinti geriančiųjų elgseną.

Vilniaus universiteto docentė Vita Karpuškienė išskyrė, kad antrus metus iš eilės tyrimas atskleidė, kad girtauja tik kiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis, šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamojo alkoholio.

„Daugiausia litrais suvartojama alaus – 76 proc. Tyrimo metu išskyrėme vartotojų grupes: tie kurie vartoja daug ir dažnai (girtaujantys), kurie vartoja dažnai, bet dvigubai daugiau ir vartojantys progomis bei ketvirtoji grupė – nevartojantys iš viso. Mūsų tyrimas parodė, kad ta kasdien daugiausia vartojanti grupė iš esmės nesumažėjo. Nuo 2,6 iki 3,3 proc. išaugo grupė, kuri geria kasdien. Sumažėjo ta grupė, kuri vartoja ne kasdien, bet pakankamai dažnai 2–4 kartus per savaitę. Sumažėjo ir grupė kuri vartoja kartą per savaitę. Tačiau iš esmės matosi, kad geriama dar rečiau, nors ir 2016 m. buvo geriama retai“, – kalbėjo VU mokslininkė.

Lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, per metus girtaujančių dalis, į kurią įeina tiek geriantys kasdien, tiek kelis kartus per savaitę, sumažėjo nuo 4,9 proc. Iki 4,2 proc., tačiau būtent ši dalis ir sukelia daugiausia socialinių problemų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėnesių buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.

Tiesa, iš viso negeriančių dalis taip pat sumažėjo keliais proc.

„Lietuviai geria retai, bet geria gausiai. Tyrimas atskleidė, kad visos grupės švenčių metu piktnaudžiauja alkoholio. Tokia problema, kad švenčių tradicija tokia yra ir į tai reikia atkreipti dėmesį, tuo labiau, kad apklausoje buvo klausimas dėl ko geriate ir labai daug kas atsakė, kad tokia jau ta švenčių tradicija“, – kalbėjo V. Karpuškienė.

REKLAMA

Pagal gyvenvietes matyti, kad girtaujančių dalis kaime sumažėjo daugiausia, nors labai girtaujančių mažėjo ir miestuose. Girtaujantys dažniausiai geria stiprųjį alų ir spirituotą vyną. Viskis, konjakas, vynas – labiau proginių vartotojų gėrimai. Tuo tarpu silpną alų vartoja visos grupės, atskleidžia tyrimas.

Tyrime taip pat įtraukta nelegalaus alkoholio vartojimas. Jis dominuoja girtaujančiųjų grupėje ir daugiausia vartojamas kaimuose.

„Yra diskusija, kad Lietuvoje labai prieinamas alkoholis, turint omenyje prekybos vietas. Daugiausia skaičiuojama išduotų licencijų skaičiumi tūkstančiui žmonių, tai tie skaičiai paslinkti, nes tos licencijos nepanaikinamos, išvada daroma tokia, kad pardavimų taškų skaičius Lietuvoje taip didelis, bet kiek realiai veikiančių tai skaičius, nėra toks didelis ir nelabai skiriasi nuo kitų šalių“, – kalbėjo docentė.

Girtaujančiojo portretas

Mokslininkai iš atlikto tyrimo nupiešia, kaip atrodo girtaujantis Lietuvos gyventojas. Tai dažniausiai yra vyras (87 proc.) vyresnis nei 50 metų (49 proc.). turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis – 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.

„Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau lemia dvasinių–psichologinių ir socialinių problemų visuma, t.y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas), dvasinės tuštumos jausmas, gyvenimo prasmės pojūčio trūkumas. Beveik pusė girtaujančių asmenų teigia besirenkantys alkoholį iš neturėjimo ką veikti – daugiau nei trečdalis jų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo, didžioji dauguma niekada nesportuoja“, – tyrimo atskleistas alkoholio vartojimo priežastis vardina VU mokslininkė doc. dr. Aušrytė Rastenienė.

REKLAMA

„35 proc. bedarbiai iš jų 42 proc. dirba savarankiškai, fizinį darbą, prie ūkio. Dar 17 proc. iš girtaujančiųjų yra pensininkai, bet visi žinome, kokios tos pensijos“, – pridėjo A. Rastenienė, kalbėdama apie darbo problemas, kurios išskiriamos, kaip priežastis gerti.

Tiesa, dar pridedama, kad vertinant priežastis dėl ko geriama, labai maža dalis nurodė, kad gertų dėl matomos reklamos.

Su girtavimo problemomis daugiausiai susiduria kaimo gyventojai. Kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime – 5,7 proc. (2016 m. – 8,5 proc.), mieste – 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje – 3,2 proc. (4,2 proc.). Šią problemą patvirtino ir į tyrimą integruota UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atliekamo darbuotojų blaivumo monitoringo analizė: neblaivių darbuotojų skaičius kaimo vietovėse 3,6 karto didesnis nei miestuose.

Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai – tai spirituotas vynas ir stiprus alus: šie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno, 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalių gėrimų.

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose.

„Mes esame buitiniai alkoholio vartotojai, tai reiškia kad geriame daugiausia namuose. Mažai einama gerti į barus ar restoranus. Po alkoholio vartojimo namuose ir bare, rikiuojasi trečia vietą – viešos vietos, kaip kaime ar parke.

Kadangi mes daug namuose švenčiame. Svarbu, ar tas pavyzdys turi įtaką ir formuoja tam tikrą šventimą. 24 proc. iš girtaujančiųjų asmenų nurodė, kad jų šeimoje būdavo dažnai geriama. Tad įpročio formavimuisi matoma, kad šeima daro labai didžiulę įtaką alkoholio vėlesniam vartojimui“, – komentavo A. Rasteinienė.

REKLAMA

Daugiau kaip trečdalis girtaujančiųjų asmenų vartoja alkoholį nuo ryto ir trečdaliui yra tekę pirkti ar vartoti degtinę plastmasiniame indelyje.

Bando atsisakyti, bet nepavyksta

Pasak A. Rastenienės, gyventojai suvokia savo įpročius. 22 proc. iš girtaujančiųjų asmenų supranta girtavimo problemą ir bandė atsisakyti, tačiau jiems nepakako turimos aplinkos pakeisti savo įpročius.

Tyrimo duomenimis 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą.

„Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, – sako VU mokslininkė doc. dr. V. Karpuškienė.

Alkoholį vežasi į Lietuvą

Tyrimo metu gyventojai buvo apklausti, kokį alkoholį vežasi iš kitų šalių į Lietuvą. Pasak VU mokslininkės, 62 proc. parsiveža alaus, 72 proc. stipriųjų gėrimų. Tirta ir asmenimiams vartojimui, kiek parsivežama litrais.

Iš atsakymų matyti, kad alaus beveik 9 litrai su kiekvienu atsivežimu parsivežama, vyno putojančio vyno 4,26 ir stirpriųjų gėrimų – 2,85 litro.

„Žinant, kaip arti Lenkija ir Latvija ir jei kasdien nevartoji tai gali nuvažiuoti, nusipirkti ir turėsi bare“, – teigė A. Rastenienė.

Anot jos, mokesčiais neapmokestinamas alkoholis, atsivežamas iš kitų šalių, skatina girtavimą. 

„Lietuva maža šalis per porą valandų gali nuvažiuoti į kaimyninę šalį ir nusipirkti, jei nesi girtuoklis kasdieninis, tik per šventes, tai gali nuvažiuoti ir prisikrauti bagažinę. Čia labiau jau ekonominė problema, kaip tai veikia mūsų įplaukas į biudžetą , kiek biudžetas priranda ir ar, tie griežti reikalavimai duoda tokių pasekmių kokių laukiame“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

REKLAMA

Teigia, kad alkoholio vartojimas mažėja ne dėl valdžios draudimų 

Kadangi apklausa lapkritį atlikta, mokslininkės pabrėžia, kad įtakos rezultatams priimti nuo šių metų Alkoholio kontrolės sprendimai įtakos dar neturėjo, kaip reklamos draudimas, pardavimo laiko sutrumpinimas, ar legalaus amžiaus kartelės pakėlimas. Tiesa, įtakos jau turėjo akcizų politika.

„Tai manau, kad ilgalaikė tendencija ir tai, kad jau šešis metus, jau nuo 2012 metų nuolatos mažėja alkoholio suvartojimo statistiniai duomenys. Tai ilgalaikė teigiama tendencija, užkilusios kainos taip pat sumažino vartojimą. Be to, Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) žinia, kad mes daugiausiai išgeriantys sujudino ir žmonės atkreipė dėmesį ir, kad tai priklauso nuo mūsų“, – kalbėjo V. Karpuškienė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pridėjo, kad iš tyrimo matyti, jog vienoks ar kitoks apsunkinimas įsigyti alkoholinių gėrimų Lietuvoje neužkirs kelio įsivežti gėrimų iš kitur. O taip pat ir akcizų politika galėjo ne visiškai paveikti, nes labiausiai girtaujanti grupė perka pigiausius gėrimus.

„Kitas dalykas, pats požiūris į girtavimą. Pastaruoju metu visuomenėje vykusi diskusija parodė, kad veiksmingesnės ne pačios priemonės priimtos alkoholio kontrolės, bet pati diskusija. Tai suaktyvino ir iškėlė pačią problemą visuomenėje, buvo nemažas laiko tarpas, kai visi apie tai galvojo ir svarstė. Problema tapo aktuali, tai prisidėjo prie pozityvo keičiantis mūsų mentalitetui ir požiūriui į alkoholį. Pradeda labiau vystytis žmonių dalis, kurie sako kad nėra gerai gerti, nėra šaunu. Daugėja žmonių, kurie sąmoningai atsisako alkoholio“, – teigė V. Sutkus.

REKLAMA

Apibendrindamas jis kalbėjo, kad girtavimas nėra visuotinė problema, girtauja ne tauta, o konkretūs žmonės susiduria su konkrečiomis gyvenimo problemomis ir ilgai nerasdami išeities, griebiasi alkoholio.

„Valstybė turi padėti išspręsti įsisenėjusiais Lietuvos gyventojų bėdas, turi padėti šiems žmonėms atsisakyti girtavimo. Padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams valstybė gavo daugiau pajamų. Reikėtų jų daugiau skirti ir girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kitą įsisenėjusią problemą – milžiniški pinigai, kurie šiuo metu nerezultatyviai panaudojami Darbo biržos organizuojamiems kursams ir seminarams, turėtų būti skiriami realioms perkvalifikavimo programoms. Tokiu būdu ne tik pagerinsime bendrą situaciją darbo rinkoje, bet ir pasieksime, kad nuo alkoholizmo išsigydę ir naujų profesinių kompetencijų įgiję asmenys taptų konkurencingi darbuotojai“ – teigia. V. Sutkus.

Tyrimą „Alkoholio vartojimas Lietuvoje“ Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliko VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai. Tyrimas atliktas 2017 metų lapkričio – 2018 metų gegužės mėnesiais, jo metu „Baltijos tyrimai“ asmeninio interviu respondento namuose būdu apklausė 1120 žmonių, įskaitant asmenis iš socialinės rizikos šeimų. Taip pat tyrime naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ duomenys.

Tyrimas atliktas siekiant identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas Lietuvoje ir palyginti kaip keičiasi vartojimo įpročiai, jo metu detaliai nagrinėti alkoholio vartojimo įpročiai ir apimtys skirtingose socialinėse grupėse, tirtas girtaujančių asmenų elgesys, gyvenimo būdas, nagrinėtos alkoholizmo priežastys  

VAN
2018-06-13 11:45:51
Kažkas panašaus į orų prognozę.... Nieko nepasakantys tyrimai. Ką noriu, tą ir nustatau...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nesakykit 2018-06-13 12:53:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Neigiamas nusiteikimas - nepakantumas alkoholizmui valstybiniu aspektu turi įtakos. Būtų gerai, kad padarytų specializuotas parduotuves alkoholiui, - kaip yra kultūringose valstybėse.   ATSAKYTI
VAN 2018-06-13 11:45:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kažkas panašaus į orų prognozę.... Nieko nepasakantys tyrimai. Ką noriu, tą ir nustatau...   ATSAKYTI

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
REKLAMA
Senjorė (nuotr. stop kadras)
Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, ...
Viktoras Pranckietis (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis sako, kad Seimui neteiks „socialdarbiečio“ Juozo Bernatonio kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus. LRT televizijos laidai ...
Mobilieji telefonai (nuotr. stop kadras)
Dalis politikų bei psichologų nusitaikė į mobiliuosius telefonus, kuriuos vaikai atsineša į mokyklas. Seime surengtoje diskusijoje nuskambėjo ir draudimų motyvas – esą ...
Vilniaus miesto savivaldybė (nuotr. Fotodiena.lt)
Vilniaus savivaldybės Šnipiškėse planuojamas įrengti japoniškas sodas pabrango iki 2,98 mln. eurų. Projekto sąmata, lyginant su 2018-aisiais planuotos 1,52 mln. eurų (iš ...
Kalėdaičiai (nuotr. stop kadras)
Prasidėjus adventui bažnyčios pradėjo ir šventintų kalėdaičių dalybas. Ir dvasininkai pastebi, kad norinčiųjų jų įsigyti jau apstu. Mat, pasirodo, kasmet populiarėja paplotėlių ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: nuo scenos nužengusi Martyna įvertino savo pasirodymą
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: nuo scenos nužengusi Martyna įvertino savo pasirodymą
DABAR RODOMA
Kauno raj. nukrito lėktuvas
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: Paulius papasakojo, su kuriais dalyviais netruko susidraugauti
DABAR RODOMA
Eurojackpot „X faktoriaus“ užkulisiai: trečiosios transliacijos jaudulys ir dalyvių pasiruošimas
DABAR RODOMA
Grybauskaitė apsilankė maltiečių rengiamoje akcijoje – pilstė sriubą drauge su kitais
DABAR RODOMA
Atsisveikinimas su Cololo – artimieji ir draugai lieja ašaras
DABAR RODOMA
Patikrino: ar verta važiuoti šventėms apsipirkti į Lenkiją
DABAR RODOMA
Nepavykus susitarti dėl pinigų ugniagesiai ir kiti pareigūnai ruošiasi streikams
DABAR RODOMA
Neįprasti vaikų vardai: kalbininkai draudžia, o tėvai eina į teismus ir laimi
DABAR RODOMA
Tyrimas parodė, apie kokias dovanas labiausiai svajoja gyventojai
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų