Palygino Seimo narių atlyginimus: milijonierių sumažėjo įvedus eurą

Rinkėjai turi teisę žinoti, kiek jų išrinkti parlamentarai turi sukaupę turto, koks jų atlyginimas, kokios su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Ta pati suma vienam yra didelė, o kitam – maža. Todėl ir kai kurie mūsų parlamentarai skundžiasi dėl palyginti nedidelių atlyginimų. Kaip yra iš tikrųjų?

Palygino Seimo narių atlyginimus (TV3 koliažas)

Šį kartą pateiksime ne tik oficialius duomenis, bet ir juos palyginsime su gretimų šalių duomenimis ir finansavimo tvarka.

Su Dievo pagalba

Duodamas priesaiką Seimo narys privalo padėti kairę ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ar pastebėjote, kad 2016-ųjų lapkričio 14 d. pagal sąrašą į Seimą patekęs parlamentaras Kęstutis Pūkas priesaiką pradėjo skaityti šią privalomą sąlygą užmiršęs. Seimo nario priesaiką priimantis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas tyliai nutraukė tada dar būsimą parlamentarą ir paprašė priesaiką skaityti iš naujo, o kairę ranką padėti ant Konstitucijos. Regis, smulkmena, o štai kaip greitai pasibaigė K.Pūko parlamentinė karjera. Nepadėjo ir paskutiniai priesaikos žodžiai: „Tepadeda man Dievas!“

Beje, prisiekti leidžiama ir be šio sakinio. Kai kurie Seimo nariai pasinaudojo šia galimybe, tarp jų – liberalas Eugenijus Gentvilas. Turėjo teisę, tai ir pasinaudojo. Ne skandalas. Tačiau keistoka, kad Dievo pagalbos atsisakęs parlamentaras įsirašė į tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupę. Bet gal liberalas atsivertė, o atsiversti niekada nevėlu. Beje, ši tarpparlamentinių ryšių grupė Seime yra viena gausiausių – jai priklauso net 62 parlamentarai. Tarp jų yra ir priklausančių turtingiesiems. Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupei vadovaujantis irgi turtingųjų sluoksniui priskiriamas Mantas Adomėnas žino eilutę iš Evangelijos pagal Matą: „Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“

Taigi pavartykime Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas parlamentarų pajamų ir turto deklaracijas.

Trys milijonieriai

Kai kurie parlamentarai piktinasi sulaukę klausimų apie jų piniginius reikalus. O be reikalo. Dar keisčiau tarp tokių matyti liberalių pažiūrų Seimo narį Kęstutį Glavecką. Jis tokius smalsuolius ragina dirbti, o ne skaičiuoti kitų pinigus. Tačiau nuo 1996 m. Seimo nepaliekantis K.Glaveckas tikrai žino, kad būtent parlamentarai priklauso tiems fiziniams asmenims, kurie pagal įstatymus privalo viešai deklaruoti savo turtą ir neraukyti nosies, jeigu rinkėjai nori žvilgtelėti į jo piniginę. Tokia tvarka. Taigi K.Glaveckas 2016-ųjų pabaigoje deklaravo 1,3 mln. eurų turto ir Seime pagal tai užima trečią vietą. Tiesa, jo šeimos turtas beveik iki 4 mln. eurų išauga priskaičiavus žmonos pajamas.

REKLAMA

K.Glavecką lenkia 2,5 mln. eurų turto deklaravęs Tadas Langaitis ir turtingiausias Seimo narys Ramūnas Karbauskis, kurio turtas įvertintas 11,5 mln. eurų.

Bet skaičiuodami kitų pinigus nepavydėkime. Štai praėjusią kadenciją tarp turtingiausių Seimo narių buvęs Bronius Bradauskas kartą „Valstiečių laikraščiui“ atvirai prisipažino: „Dideli pinigai sukelia problemas, kurias gali išspręsti tik dar didesni pinigai. Tai tarsi uždaras ratas, iš kurio ne visi sugeba ištrūkti.“

O kurie nesugeba ištrūkti, tuos anksčiau ar vėliau už rankos nutveria jeigu ne teisininkai, tai žurnalistai.

Prarado vardą

Kai atsisakėme lito, dėl valiutų vertės skirtumo, milijonieriaus vardą prarado apie 17 dabartinių parlamentarų. Todėl už turtingiausiųjų trejeto liko nemaža grupelė turtuolių, bet ne milijonierių: Jonas Varkalys (883 tūkst. Eur), Viktoras Rinkevičius (738 tūkst. Eur), Kęstutis Bartkevičius (591 tūkst. Eur), jau atsistatydinęs K.Pūkas (578 tūkst. Eur), Kęstutis Mažeika (552 tūkst. Eur), Kazys Starkevičius (495 tūkst. Eur), o pirmąjį dešimtuką vainikuoja buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė (430 tūkst. Eur).

Beje, K.Pūkas neseniai tikino, kad Dievas padeda tik tada, kai sąžiningai dirbi ir nevogi. Įdomu, ar šiuos žodžius tuometinis parlamentaras prisiminė, kai ketino trejus metus praleisti išėjęs tėvystės atostogų.

Nuo 420 iki 300 tūkst. eurų turto valdo dar dešimt parlamentarų, tarp kurių yra ir trys Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai: V.Kamblevičius, J.Baublys ir P.Čimbaras.

Apibendrindami galime daryti išvadą, kad 2012–2016 m. Seimo kadencijos nariai buvo šiek tiek turtingesni už dabartinius. Skaičiuojant eurais, milijonierių klubui 2012-aisiais priklausė net dešimt parlamentarų: Valdemaras Valkiūnas, B.Bradauskas, K.Glaveckas, Andrius Šedžius, Jonas Jagminas, Arūnas Valinskas, Agnė Zuokienė, Vytautas Galvonas, Jonas Ramonas ir Arminas Lydeka.

REKLAMA

Reikia pridurti, kad dauguma Lietuvos parlamentarų vyrų labai myli savo žmonas, nes didesnė šeimos turto dalis priklauso būtent joms. Pikti liežuviai plaka, jog taip daroma ne iš meilės, o dėl išskaičiavimo ar dėl nenoro puikuotis turtais, nes kukliai gyvenantys Lietuvos rinkėjai vis dar nemėgsta turtingesnių už save.

Baltijos šalyse

Ką tik išrinkti Seimo nariai pateikė pasiūlymų didinti jų atlyginimus. Žinia, ta pati suma vienam bus didelė, o kitam – maža. Todėl palyginkime su gretimų šalių duomenimis ir tvarka.

Pernai Latvijos parlamentarai vidutiniškai uždirbo po 2 618 eurų, o šįmet jų atlyginimas padidės 131 euru. Ši suma nustatoma labai paprastai – parlamentarų atlyginimas susietas su vidutiniu atlyginimu šalyje, o koeficientas yra 3,2. Latvijos Seimo pirmininkui prie šio atlyginimo dar bus pridurta po 1 486 eurus per mėnesį.

Šiuo metu Estijos parlamentarai vidutiniškai uždirba po 3 442 eurus per mėnesį. Nuo 2019-ųjų pradžios estų politikų atlyginimą ketinama papildomai susieti su indeksu, kurio 20 proc. lems infliacija ir 80 proc. – pensijų draudimo fondo augimas. Taigi parlamentarai bus labai suinteresuoti senatvės pensijas gaunančių senjorų gyvenimo lygio kėlimu. Estijos parlamento pirmininko bazinis atlyginimas fiksuotas – 5 000 eurų, o pagal jį skaičiuojami ir kitų parlamentarų atlyginimai, įvertinant nustatytą indeksą.

Lietuvos Seimo narių algos nustatomos pagal bazinės algos dydį. Šįmet ji padidėjo nuo 130,5 iki 132,5 euro. Eiliniams Seimo nariams nustatytas 19,4, o Seimo pirmininkui – 25,8 koeficientas. Taigi nuo šių metų pradžios Seimo nario vidutinis atlyginimas sieks 2 570 eurų, o pirmininkas uždirbs 3 418 eurų per mėnesį. Mažiau nei kolegos latviai bei estai, tačiau verkti nereikėtų, nes yra vienas svarbus niuansas, kuris rodo, kad lietuvių parlamentarų atlyginimas yra net per didelis. Tai – parlamentaro atlyginimo ir vidutinio atlyginimo šalyje santykis. Estijoje jis siekia 2,8 karto, Latvijoje – 2,97 karto, o Lietuvoje – 3,02 karto.

REKLAMA

Atlyginimų žirklės

Ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose ES šalyse daugelis piliečių net nežino, kiek uždirba jų išrinkti parlamentarai. Priežastis ta pati – išrinktieji vengia apie tai kalbėti. Tačiau oficialiai tik Bulgarija neatskleidžia savo parlamentarų atlyginimų, o Pasaulio banko duomenimis, 2016 m. Bulgarijos parlamentarų atlyginimas siekė tik 1 530 eurų).

Atvirumu neblizga ir Portugalija bei Austrija, kurios dažniau skelbdavo mėnesio atlyginimo dydį. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad šių šalių parlamentarai per metus gauna ne 12, bet 14 atlyginimų. Kroatijos piliečiai buvo ilgai klaidinami teiginiais, kad parlamentarų atlyginimas yra 2 050 eurų, o paaiškėjo, kad tiek jie gauna jau atskaičius mokesčius. Bandė gudrauti ir ispanai – buvo slepiama, kad ne Madride gyvenantiems parlamentarams papildomai prie 2 814 eurų atlyginimo dar mokamas 1 824 eurų priedas jau atskaičius mokesčius.

Kai kurie Lietuvos politikai pirštu beda į Liuksemburgą, kur parlamentaro vidutinis atlyginimas siekia 6 275 eurus. Tačiau seilę varvinantiems mūsų politikams vertėtų žinoti, kad šioje šalyje visų piliečių vidutinis atlyginimas yra net 4 300 eurų. Taigi santykis – tik 1,46 karto. Jeigu jo laikytumės, tai Lietuvoje parlamentaro atlyginimas turėtų siekti tik 1 241 eurą neatskaičius mokesčių. Pagal šį santykį tik šiek tiek nuo Liuksemburgo atsilieka Suomija, kur vidutinis atlyginimas siekia apie 3 000 eurų, o parlamentarai uždirba vidutiniškai po 6 380 eurų. Beje, suomiams parlamentarams dar suteikiama teisė nemokamai naudotis viešuoju transportu. Lietuviai politikai tokios lengvatos neprašo – kaip jau žinome, net įkaušęs politikas mieliau sėda prie vairo, nei braunasi pro troleibuso duris. Tačiau jie bent su azartu naudojasi su parlamentine veikla susijusiomis išlaidomis. Ne visose šalyse politikai jomis naudojasi.

REKLAMA

Išlaidų kuriozai

Taigi žvilgtelėkime į parlamentinių išlaidų ataskaitas. Seimo kanceliarija paskelbė ataskaitą apie 2017-ųjų išlaidas. Iš viso parlamentarai išleido 1 167 992 eurus. Apskritai parlamentarų apetitas labai skirtingas. Pavyzdžiui, I.Šimonytė ir G.Landsbergis per metus neišleido nė cento, t. y. visi pinigėliai liko valstybei. Po jų seka L.Linkevičius, išleidęs tik 193 eurus ir G.Kirkilas, iš viso išleidęs tik 328 eurus ir tuos kelionei į užsienį. Anot I.Šimonytės, kai kurios išlaidos mažai ką turi bendra su parlamentine veikla, pavyzdžiui, gėlės ir suvenyrai. Buvusi finansų ministrė su ironija sakė: „Kai kurie parlamentarai perka gėlių už 600 eurų. Nežinau, gal jie tas gėles valgo, kad tiek išleidžia.“ Matyt, parlamentarė turėjo galvoje net 849 eurus gėlėms išleidusį Vytautą Kamblevičių ir 2 373 eurų suvenyrams valstybės pinigų nepagailėjusį Valių Ąžuolą.

Pagal išlaidumą išsiskyrė jau pasitraukę iš Seimo liūdnai pagarsėję politikai. Pavyzdžiui, net akylai sekama žurnalistų G.Kildišienė sugebėjo per 24 kalendorines dienas parlamentinėms išlaidoms panaudoti 640 eurų savo prabangaus automobilio priežiūrai, suvenyrams ir kitiems reikalams. Akivaizdu, kad ši moteris mėgo pinigus. Štai ir už 2016 m. pusę lapkričio ir gruodį ji sugebėjo išleisti maksimalią sumą – 1217,85 euro, centas į centą. Beje, iš jų net 400 eurų – gėlėms ir suvenyrams. Gerai, kad ji pasitraukė iš Seimo, nes išlaidų ataskaitos, tikėtina, būtų didesnės. Išsiskyrė ir jos likimo brolis K.Pūkas – pastarasis net sirgdamas sugebėjo išleisti ne maksimalią, tačiau itin didelę sumą – net 9 764 eurus, iš kurių – net 2 802 eurus kanceliarinėms prekėms ir apie 900 eurų suvenyrams.

REKLAMA

Vartant išlaidų ataskaitą akis rėžia dažnokai pasikartojanti 9 874,7 euro suma. Tai – maksimali suma ir net 30 Seimo narių sugebėjo skirtą limitą išnaudoti maksimaliai, o dar trys paliko neišnaudotus 1–2 eurus. Apskritai, kai kurie parlamentarai buvo labai pedantiškai smulkmeniški. Pavyzdžiui, Dainius Kepenis nepatingėjo į išlaidų sąskaitą įtraukti 4,25 euro išleistus pašto reikalams, o milijonierius Tadas Langaitis neužmiršo kompensuoti 1,74 euro už banko sąskaitos tvarkymą. Tiek pat sąskaitoje paminėjo ir Petras Nevulis – už kompiuterinės technikos priežiūrą, o Rasa Budbergytė – 84 centus pašto išlaidų. Taigi jiems skirtus pinigėlius parlamentarai skaičiuoja skrupulingai. Ar ir kitose šalyse parlamentarai taip švaisto valstybės lėšas?


Rašyti komentarą...
J
Je
2018-01-30 11:59:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Je, Lietuvoj milijonieriai atsirado prichvatizacijos laikotarpiu. Svarbu nugvelbti pirmąjį milijoną... Tikyba ir žodžiai šioj vietoj priedanga.
Atsakyti
0

K
Kestas
2018-01-30 15:31:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įdomu kodėl seimūnai turi privilegiją, biudžetines lėšas naudoti be viešųjų pirkimų procedūros, kai kiti valdiško sektoriaus darbuotojai negali net centinės sąvaržėlės nupirkti be viešųjų įstatymų reikalaujamų procedūrų. Ką veikia konstitucinis teismas matydamas kad įstatymai ne visiems.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų