Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros nukeltos, tačiau aistros liejasi toliau. Tai vienur, tai kitur dar yra paminklų sovietmečio veikėjams. Ypač rašytojams. Petras Cvirka, Salomėja Neris kelia daugiausiai aistrų, bet juos lipdė to meto patys žymiausi skulptoriai. Vladas Vildžiūnas, Salomėjos Neries paminklinio portreto autorius, ir pats už antisovietinę veiklą buvo išmestas iš Dailės instituto. Ar paminklai sovietiniams rašytojams – meno kūriniai ir ką su jais daryti?

Salomėjos Neries paminklas (nuotr. TV3)

Salomėjos Neries paminklas (nuotr. TV3)

Salomėjos Neries paminklinį portretą sukūrė žymios žurnalistės Liudvikos Pociūnienės tėvas, prieš keletą metų Anapilin išėjęs Vladas Vildžiūnas.

REKLAMA

„Vaikiškom ausim savo girdėjau, kaip Juozas Keliuotis pasakojo, kaip Salomėja Neris po tos saulutės atvežimo buvo atėjus pas jį ir, matyt, bičiulių sugėdinta: Saliamute, ką tu padarei, verkė kruvinom ašarom. Ir tėtis šitą prisiminė. Žinot... Kaip čia jums pasakyt... Ir tikrai Keliuočiui nereikėjo išsigalvoti šito dalyko“, - prisimena skulptoriaus dukra, žurnalistė Liudvika Pociūnienė.

Vildžiūnui esą įstrigo poetės asmeninė drama ir Salomėją Nerį jis sukūrė savo noru. Bet laikai pasikeitė. Salomėja Neris, kaip ir Petras Cvirka bei kiti to meto kūrėjai nebėra šių laikų didvyriai. Abejojama net jų literatūros palikimu. Bet ką daryti su jiems sukurtais paminklais - meno kūriniais?

„Kaip dabar žiūrėti į meno kūrinius? Turint omeny, kad tėtis tikrai girdėjo tą Keliuočio pasakojimą... Ir matydamas tą paveikslą susigraužusios poetės, jis padarė tą portretą. Galbūt tai buvo priežastis to, kad iš pradžių jis buvo išbrokuotas ir net honoraras sumažintas. Nes iš tiesų jis neatliepė ideologinės funkcijos. Tame portrete daug labai skausmo. Daug tos kančios paslėptos. Kurią visi žinojo už kadro. Niekas nedrįso pasakyti atvirai“, - sako L. Pociūnienė.

Kritikai negailestingi

Salomėjai Neriai, atrodo, nėra abejingų. Vieni ją keikia, kiti – teisina. Bet Neries paminklinis portretas prie jos vardu pavadintos gimnazijos, lyg specialiai nuo praeivių dengiamas menkai tekarpomais krūmokšniais, šiandien vis dėlto akis bado gerokai mažiau nei šis paminklas Petrui Cvirkai.

„Aš pritarčiau, jeigu jam ir kita vieta būtų parinkta. Man irgi taip atrodo, kad jisai tą krūvį nemažą turį, tą krūvį ideologinį. Nors gaila, kad Mikėno beveik visos skulptūros nukeliamos. Čia liko tik tos kregždės prie Dailės galerijos“, - mano architektas Algimantas Mačiulis.

REKLAMA

Jonas Mikėnas sukūrė ne tik Petrą Cvirką. Ir ant Žaliojo tilto buvo jo skulptūra. Ir jau seniai iš Zarasų į Grūtą nukelta Marytė Melnikaitė. Kritikai negailestingi – visos sovietinė skulptūros buvo skirtos tam, kad žmonėms įkaltų į galvą sovietinį režimą.

„Nesvarbu, kas kūrė. Svarbu, ką jie kūrė ir kodėl. Ir atsakymas yra, kad kūrė todėl, nes tai buvo ideologinės sistemos įtvirtinimas, ir kūrė jie paminklus žmonėms, kurie buvo kolaborantai. Kurie prisidėjo prie Lietuvos okupacijos“, - pasakoja politikos apžvalgininkas Vlada Laučius.

Talentingas pokštautojas

Petras Cvirka, talentingai valdęs plunksną, savo biografijoje turi ne tik komunisto, bet ir stribo etiketę. Tačiau Lietuva tokia maža, čia viskas taip susipynę. Bedi pirštu į ideologiją, pataikai – į širdį. Pociūnienės tėtis kūrė Neries portretą, o jos mama, grafikė Marija Ladigaitė, iliustravo Petro Cvirkos knygeles. O Cvirkos paminklo autorius Mikėnas buvo ir Pociūnienės tėčio dėstytojas. Ir tik Mikėno dėka maištaujantis prieš sovietinį režimą Vildžiūnas buvo grąžintas į Dailės institutą ir galėjo apsiginti diplominį darbą.

„Pasakodavo tėtis apie Mikėno pokštus, apie čebatus, guzikus, ten kostiumą Cvirkos ir panašius dalykus. Tai liudija apie paties Mikėno požiūrį į savo darbus. Na, jis darė dėl duonos, galbūt darė, kad taptų pečiais studentams, kurie jau galėjo dirbti nepriklausomai“, - prisimena L. Pociūnienė.

Ir galbūt Mikėnas, kaldamas Cvirką, kaip ir Vildžiūnas – Nerį, norėjo pasakyti kai ką daugiau nei skelbė valdžia.

Išsamiau apie tai – TV3 siužete.

Sukurkit
2015-09-28 11:10:21
Ką tobulesnio, negu Nėries lyrika ar Cvirkos kaimo gyvenimo vaizdai, tada galėsit kalbėt. O dabar paisto kiekviena vidutintbė savo paistalus. Kažin kaip po dešimtmečių ar šimtmečių bus su dabarties veikėjų vertinimu?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
777 2015-09-28 23:11:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
žaliojo tilto skulptūras reikia grąžinti, nera istorijos-nera ateities...turistai dabar klombomis "grožisi", galvom linguoja ir kazi ka galvoja. Konkretus nuostolis turizmo verslui ir dar vienas spjūvis sovietiniams rusakalbiams turistams. Kurtieji valdžios vyrai ir moterys negirdi aimanuojančių turizmo verslo atstovų, gedinčių turtingų rusakalbių. Kuriems įdomi ir Vilniaus istorija, o ne tik Maximos ir Gariūnų asortimentas Gal kam ir vyriškas organas negražus pasirodys, idealoginis, lieps kokią naktį nusipjauti.   ATSAKYTI
Nežinomas 2019-11-23 17:00:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Niekam nereikia komunistinių Žaliojo tilto skulptūrų. Turistams jos ir taip nelabai rūpi. Gal pasiųlisi grąžinti Lukiškių Lenino skulptūrą.   
ml 2015-09-28 20:02:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tegul niekas nedrįsta artintis prie Salės skulptūros. Nei vienas niekada nepasieks jos lygio eilių ir nereikia vaidinti, kad esate geresni. Mes daug sykių blogesni, nei buvo Salė ar Cvirka. Ir jokie laikai nepasikeitė. Nepotizmas dar labiau bujoja, nei buvo sovietų laikais. Taip kad aukite kartu su Saliutės eilėmis, ir dar kartą perskaitykite cvirką. Visiems sėmkmės.    ATSAKYTI
Rimas 2015-09-28 16:45:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Nukėlus "žaliojo tilto" okupantų paliktas skulptūras - kaip paminklą KOLABORAVIMUI, nėra besidžiaugiančių žmonių su vėliavomis. Kai kas teigia: “nekelkite sumaišties, kad neskaldyti visuomenės...
Negali būti labiau suskaldyta visuomenė, kuri bijo pasakyti ir atskirti, kad yra Vasario 16-osios tiesa, Partizanų kovos už Laisvę-tiesa, Sausio 13-os tiesa, Medininkų pasieniečių-kankinių tiesa, Kovo 11-os tiesa, okupantų armijos išvedimo tiesa, mūsų nuolatinio pasirinkimo už Laisvę TIESA... ir yra parankios "tiesos". Buvo siekta tai sistemingai suprofanint ir nujautrinti. Tikslas - sumaišyti vertybes: "nėra vienos tiesos yra tik nuomonės"... ir toje terpėje kolaborantai gali pristatinėti Signatarų namuose savo knygas “kaip ir tada tarnavo Lietuvai” recenzijuojant Nacionalines premijas gaunantiems rašytojų sąjungos pirmininkams... ir socialdemokratų “generolai” teistis su Partizanais... klausytis uspaschikinių tiesų, gražuolėms gauti dovanų "Draugystės" viešbučio maketą... ir visiems drauge rodytis "Delfi" jubiliejuje valdovų rūmuose, juk "visa Lietuva buvo Sąjūdis"...???

   ATSAKYTI
Rimas 2015-09-28 16:35:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Savo esme ("žaliojo tilto" okupantų paliktos skulptūros) - tai paminklas KOLABORAVIMUI - jo teigimas. “Buvusiųjų” siekis jas išsaugoti tai kolaboravimo ir jo rafinuotai mutavusių formų tolimesnė legitimacija (įteisinimas). Pasipriešinimas akivaizdus: nuo Valstybines premijas gaunančios kultūrinės nomenklatūros, “antiprezidentinių” generolų, Ministrų iki Premjero užuominų apie "mūsų žmones" komisijose, įtakos žurnalistų ir laidų vedėjų, “patikimų” istorikų ir tam tikrų organizacijų “palaikymo” laiškų. Tai (buvo) bandoma padaryti tik VILNIAUS KLAUSIMU - problema. Nors tai visos Lietuvos totali aktualija...   ATSAKYTI
vilius 2015-09-28 14:56:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
būtina ne tik palikti,bet ir sutvarkyti aplinką   ATSAKYTI
kodel? 2015-09-28 12:22:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kodel tos skulpturos baibokais vadinamos? Juk Baibokas yra pavarde. Ka tai bendro turi paaiskinkit?   ATSAKYTI
sokiruota 2015-09-28 12:16:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Lietuvoje istorijos neliks...   ATSAKYTI
prusas 2015-09-28 12:00:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
va anie tai sudziai buvo,mes visai kitokie ,anie prisidejo prie tautos tremimu,mes leidziam patiem isitrempti.   ATSAKYTI
p 2015-09-28 11:19:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ka dar statys geju europos paminklus lendam europai i sikna   ATSAKYTI
Sukurkit 2015-09-28 11:10:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ką tobulesnio, negu Nėries lyrika ar Cvirkos kaimo gyvenimo vaizdai, tada galėsit kalbėt. O dabar paisto kiekviena vidutintbė savo paistalus. Kažin kaip po dešimtmečių ar šimtmečių bus su dabarties veikėjų vertinimu?    ATSAKYTI
XXL 2015-09-28 19:36:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bent jau tokios vidutinybės, kaip P.Cvirka, ateity neliks. Mokiausi anais laikais, nebuvau "vidutintbė", kaip čia rašo vienas gudruolis, bet kai mokytoja liepė parašyti rašinį apie romaną "Frank Kruk'' , parašiau iš esmės - pigių anekdotų rinkinys, nevertas rašytojo vardo. Mokytoja buvo šoke, kad ištempiau į dienos šviesą tikrąją to romano vertę  

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Diplomas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. ...
Algirdas Monkevičius (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius 16 val. Vyriausybėje aptars brandos egzaminų vykdymo temą, nuotolinio mokymo aktualijas, vaikams perduodamos ...
Aurelijus Veryga (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, jog jeigu nebus imtasi veiksmų dėl situacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), dėl to atsakomybę turės ...
lėktuvas (Nuotr. skaitytojo)
Po Didžiąją Britaniją nuo vasario vidurio keliavusios 25-erių Nijolės planus sujaukė pasaulyje išplitęs koronavirusas. Planavusi sugrįžti po 1,5 mėnesio, lietuvė užtruko dar ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Vyriausybė kitą savaitę ruošiasi skelbti preliminarų keturių dalių planą, kuriame numatoma, kaip palaipsniui gali būti švelninami karantino ribojimai. Tačiau sveikatos apsaugos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų