vladas vildžiūnas

Mirus vienam žinomiausių ir talentingiausių šalies skulptorių, nacionalinės premijos už savo gyvenimo kūrybą laureatui Vladui Vildžiūnui jo atminimui „Info TV“ šį penktadienį 19.15 val. parodys Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmą apie šio menininko kūrybą bei gyvenimą iš dokumentinio ciklo „Menininkų portretai“. Per V.Vildžiūno asmenybę ir kūrybą galima būtų atskleisti beveik visą XX amžiaus lietuvių skulptūros istoriją. Pačiam menininkui labai svarbi buvo lietuvių liaudies skulptūra.

Eidamas 81-uosius metus mirė skulptorius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas. Vladas Vildžiūnas skulptūras kurti pradėjo vaikystėje – droždavo šachmatus, o paauglystėje mamai dovanų išdrožė kryžių, kurį išsaugojo iki šiol. Prieš pasirinkdamas studijuoti skulptūrą, sako galvojęs, kad jei nepavyks įstoti, bus dievdirbiu. Įstojęs, į dailės institutą buvo skulptoriaus Juozo Mikėno mokinys.

  Kultūros ministerijoje paskelbti šeši Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.   2012 m. Nacionalines premijas pelnė skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, dailininkas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, vizualaus meno kūrėjas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. „Dirbom konstruktyviai ir, pasakyčiau, gan greitai.

Vasario 1 d. 17 val. Taikomosios dailės muziejuje įvyks knygos „Stanislovas Kuzma“ pristatymo vakaras. Tai pirmasis leidinys, skirtas Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kūrybai. Daugiau kaip trijų dešimtmečių kūrybos retrospektyva sugulė į leidinį, kuriame pristatyta 80 savito braižo menininko darbų. Skulptorius Stanislovas Kuzma ¬–  vienas profesionaliausių ir universaliausių savo kartos skulptorių.

Kandidatų gauti Nacionalines premijas sąraše – ir atlikėjas Andrius Mamontovas, politikas, muzikologas V. Landsbergis. Daugiausia šiame sąraše – dailininkų, o fotomenininkų – vienas.

Tremties ir kalinimo istorija, kurią lydėjo žmonių skausmas, vargai, mirtys, badas, po truputį grimzta į užmarštį. Tačiau ateitis yra kuriama ant praeities pamatų. Todėl siekdama puoselėti ir išsaugoti Lietuvos istorijos paveldą bei pagerbti sovietų okupacijos laikotarpiu nukentėjusius lietuvius, bendrija „Lemtis“ tęsia jau prieš daugelį metų pradėtą darbą. Darbo patirties su švietimo įstaigomis turinti bendrija šiemet švenčia 20 – ies metų veiklos sukaktį.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, kovo 2 d., penktadienį, 17 val. įvyks Kazės Zimblytės (1933-1999) parodos „Akimirkos“ atidarymas. Ši paroda yra tęstinis Lietuvos aido galerijos projektas (kuratorė – Birutė Patašienė), apimantis ne tik dailininkės Kazės Zimblytės vaizduojamąją kūrybą, bet ir rašytinį autorės palikimą, organiškai sujungiamą kelių parodų ir leidinių ciklu.

Grupė visuomenės veikėjų ir mokslininkų prieštarauja ketinimams įteisinti medikamentinį abortą, taip pat pasisakė prieš Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, teigdami, kad jis tarnaus tik dirbtinio apvaisinimo verslo interesams.