Darbo birža (nuotr. Fotodiena.lt/Ieva Budzeikaitė)

Darbo birža (nuotr. Fotodiena.lt/Ieva Budzeikaitė)

„Visuomenė Europoje sensta dėl per mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės, tačiau Lietuvoje ji sensta dar ir dėl to, kad emigruoja jaunimas. 2004 m. žmonių virš 65 metų amžiaus Lietuvoje buvo 15,4 proc., o 2014 m. – jau 18,4 proc. Kita Lietuvos specifinė problema – vyrai už moteris gyvena net 11 metų trumpiau, ir tarp žmonių virš 65 metų amžiaus – net 66,4 proc. moterų“, – spalio 8 d. spaudos konferencijoje „Vyresnio amžiaus asmenų integracija į Lietuvos visuomenę“ kalbėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) viceprezidentas Aleksandras Zeltinis.

REKLAMA

Pasak jo, „siekiant spręsti pagyvenusių žmonių Lietuvoje problemas, reikia didinti jų užimtumo galimybes, užtikrinti suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Lietuvoje čia daug nuveikia nevyriausybinės organizacijos (NVO) kaip LPŽA ir kitos, taip pat - didelis Trečiojo amžiaus universitetų indėlis. Jų šiandien Lietuvoje yra apie 40, juos lanko apie 6 tūkst. žmonių, ir jų veikla plečiasi“.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) prezidentė Grasilda Makaravičienė tvirtino, kad „Lietuvoje vyresni žmonės nėra skatinami ilgiau likti darbo rinkoje, ir jie tuomet tampa nereikalingi, o jų gyvenimas tampa kaip ant ašmenų, nes dauguma jų gyvena žemiau skurdo ribos. Mums svarbūs konkretūs valdžios veiksmai, kurie turėtų poveikį, o ne kalbos. Mus skaudina, kai valdžios pareigūnai sako, kad, jei nereikėtų dabar grąžinti pensijų, galėtume jas padidinti, tačiau mūsų pensijos per šiuos metus labai nuvertėjo“.

Ji pabrėžė, kad asociacija su kitomis NVO vykdo daug projektų, susijusių ne tik su senjorais, bet ir kitomis socialiai labiau pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, pvz., neįgaliaisiais ir benamiais, taip pat yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su respublikine ir Vilniaus miesto darbo biržomis.

„Ypač svarbu, kad mūsų šalyje žmonėms, sulaukusiems pensijos, būtų sudarytos sąlygos dirbti ne visą darbo dieną, ne visą savaitę, o dalinai pagal jų galimybes ir sveikatą, kaip Vokietijoje ar Skandinavijoje. 2013 m. Lietuvoje buvo 5,2 proc. dirbančių 65 metų ir vyresnių senjorų. Palyginimui, 55-64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis ES buvo 50,1 proc., Lietuvoje – 53,4 proc.“, - kalbėjo A. Zeltinis.

REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžė, kad Vyriausybė siekia, jog vyresni žmonės kuo ilgiau būtų sveiki, savarankiški ir galėtų dirbti, ir tam ieškoma būdų, kaip padidinti jų persikvalifikavimo galimybes ir užimtumą bei daryti viską, kad vyriausybinių programų, orientuotų į pagyvenusių žmonių problemų sprendimą, efektas pasiektų kuo daugiau tokių žmonių.

A. Zeltinis akcentavo, kad dabartinė socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė gavo blogą palikimą iš buvusiosios dešiniųjų Vyriausybės, kuri vienintelė Europoje ekonominės krizės metu sumažino pensijas. „Tik sugrįžus kairiesiems į valdžią, pensijos vėl atstatytos, ir jos bus pradėtos kompensuoti nuo šio rudens – 20 proc., o per kitus dvejus metus – po 40 proc.“.

Tarp šiandieninės Vyriausybės priemonių, kurių tikslas – pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, jis paminėjo Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje įgyvendinimo 2014-2015 metų veiksmų planą, kuriame numatoma remti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklą, bei 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programą, kurioje numatyta spręsti tokių žmonių švietimo, išlikimo darbo rinkoje ir integracijos visuomenėje problemas.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius kalbėjo apie vyresnių nei 50 metų bedarbių užimtumo galimybių didinimą. Nuo 2012 m,. mažėjant besiregistruojančių bedarbių skaičiui, vyresnio amžiaus (virš 50 metų) asmenų registracija išlieka apie 60 tūkst. per metus. Kas trečias bedarbis – vyresnis nei 50 m., tarp jų - daugiausia moterų, ilgalaikių bedarbių. Tačiau kas ketvirtas bedarbis, dalyvavęs aktyviose darbo rinkos priemonėse – vyresnis nei 50 m. amžiaus. Atitinkamai kas antras registruotas vyresnio amžiaus bedarbis – įdarbinamas. Daugiausia vyresni nei 50 m. asmenys dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse. Taip pat egzistuoja laisvanoriškas Senjorų bankas - tai vyresnio (daugiau nei 50 m.) ir pensinio amžiaus darbo ieškančių asmenų duomenų bazė

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus pasakojo apie klubo veiklą: „Klubas aktyviai veikia jau 15 metų, turime 164 narius. Siekiame išnaudoti savo sukauptą kūrybinį potencialą. Kas savaitę, trečiadieniais, 12 valandą, renkamės Teatro g. 8 diskusijoms su menininkais, rašytojais ir kitais kultūros veikėjais“.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų