Tačiau veikiausiai susiduriate su daugybe stereotipų: mažas mokytojų atlyginimas, sunkus darbas, sudėtingi šiuolaikiniai vaikai... Tai tik stereotipai, darbas nelengvas, bet labai įdomus.“
Karolis papasakojo, kad jau baigęs mokyklą tiksliai žinojo tapsiąs pedagogu: „Mačiau daug puikių mokytojų, kurie padėjo, nukreipė, paskatino. Žavėjausi jais! Padėti vaikams norėjau ir aš, todėl pasirinkau Vaikystės pedagogikos studijas Klaipėdos universitete.“
„Kaip šiandien prisimenu pirmą paskaitą, šiltą sutikimą, besišypsančius dėstytojų veidus, motyvuojančią katedros vedėjos kalbą, nuskambėjusią frazę: „Noriu, kad paklaustiems, ką studijuojate, su pasididžiavimu atsakytumėte – pedagogiką.“ Ši frazė mane lydėjo visus studijų metus, lydi ir dabar“, – pirmaisiais studijų įspūdžiais dalijosi K. Januška. „Nors savo kurse buvau vienintelis vaikinas, vienišas nesijaučiau, fakultete buvo daug vaikinų iš kitų studijų programų, studentų atstovybė, sąjunga – ten galėjau būti valandų valandas. Tikrai puikiai leidau laiką.“
Baigęs bakalauro studijas jaunasis pedagogas nusprendė gilinti savo žinias antrosios pakopos studijose Klaipėdos universitete. „Pasirinkimą stoti į magistrantūros studijų programą Šeimos edukologija ir vaiko teisių apsauga lėmė lanksti studijų forma – galėjau dirbti ir studijuoti. Jaučiau, kad dar daug galiu pasisemti iš ten dirbančių profesionalų.“ Jaunasis mokytojas teigė, kad studijos Klaipėdos universitete subrandino jį kaip asmenybę: „Dabar darbe man tenka atsakinėti į daugybę klausimų, ieškoti sprendimų, kartais atsakymus ar metodus randu studijų užrašuose.“
Šiandien K. Januška yra 24-ių trečiokų mokytojas: „Kiekvienas iš jų yra unikalus, gabus vienam ar kitam mokomam dalykui. Kiekvieną reikia paskatinti, palaikyti, motyvuoti.“ Mokytojo darbo diena prasideda išvakarėse, kai ruošiasi pamokoms. „Visada galvoju, kaip mokomąjį dalyką padaryti įdomų, šiuolaikišką. Rytas prasideda nuo pokalbių su mokiniais, reikia išgirsti ir išklausyti kiekvieną. Per pamokas įgyvendinu iš vakaro suregztus planus, kartais tenka juos čia ir dabar koreguoti. Šis darbas man yra tikra dovana“, – džiaugiasi K. Januška.
Karolis retai susiduria su stereotipiniu požiūriu į jį, kaip vyrą ir pradinių klasių mokytoją: „Žmonės netradicinį mano sprendimą vertina atsargiai, kol manęs nepažįsta. Esu priimamas kaip ir kiekvienas kitas mokytojas.“
Jaunojo mokytojo teigimu, ši profesija gali tapti prestižine, reikia tik patiems mokytojams save vertinti. „Mokytojo „prestižas“ prasideda nuo paties pedagogo savivertės. Pradėkime sau kelti aukštesnius reikalavimus. Švietimo reformos, sistemos pokyčiai nepadės arba padės nedaug, jei nekursime kitokios mokyklos, neturėsime mokytojo vizijos. Sutinku, kad mokytojo atlyginimas nėra didelis, tačiau man ši specialybė tikrai verta pasididžiavimo. Aš jaučiuosi vertinamas“, – kalbėjo K. Januška.
