„Laisvės ir teisingumo“ gretose – skandalingi politikai: postus prarado dėl kyšių ir stikliuko

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Kartu su „Laisvės ir teisingumu“ šiemet rinkimuose dalyvauja ir teisti, dėl alkoholio ar korupcijos postus praradę politikai. 

Dalia Štraupaitė. Artūras Zuokas. Artūras Paulauskas (tv3.lt fotomontažas)

Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.

ARTŪRAS ZUOKAS

Antru numeriu „Laisvės ir teisingumo“ rinkimų sąraše einantis Artūras Zuokas – gerai žinomas politikas ir ilgametis buvęs Vilniaus miesto meras. Šiuo metu A. Zuokas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, jis laimėjo konkursą vadovauti savivaldybės valdomai įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

A. Zuoko politinė biografija – marga ir ne vienam gerai žinoma. Per savo ilgus darbo sostinės savivaldybėje metus politikas spėjo įsivelti į ne vieną garsiai nuskambėjusį skandalą.

Teistas „už gerus darbus“

Dabar jau aišku, kad 2003 m. siekdamas sostinės mero posto A. Zuokas kiek persistengė. Tais metais A. Zuokas per „Rubicon group“ valdybos pirmininką Andrių Janukonį ir įmonės atstovą Darių Leščinską bandė daryti įtaką sostinės tarybos deputatui, A. Zuoko bendrapartiečiui Vilmantui Drėmai. Verslininkai ir A. Zuokas siekė, kad V. Drėma per Vilniaus mero rinkimus balsuotų už jį.

REKLAMA

Galop nuspręsta A. Drėmą pagrobti, kad oponentai negalėtų jo pervilioti, todėl deputatas birželio 10 dieną išvežtas į sodybą Molėtų rajone, dar jam duotas 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų) kyšis, užmaskuotas kaip stambaus užsakymo avansas. Mįslingai dingusio V. Drėmos net ieškojo policija. Kitą dieną V. Drėma atvežtas į Vilniaus tarybos posėdį, kur ir turėjo būti renkamas meras. Galiausiai meru A. Zuokas išrinktas tik po ketvirto bandymo birželio 25 dieną.

2008 m. teismas A. Zuoką pripažino kaltu bandžius papirkti V. Drėmą. Politikui skirta 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) bauda, bet atlikus bausmę teismas teistumą po metų panaikino. Šalia A. Zuoko byloje nugulė ir kaltais pripažintų „Rubicon group“ vadovų pavardės. Pats A. Zuokas šį teistumą yra pavadinęs teistumu už „gerus darbus“. 

A. Zuokas šiuos prokurorų kaltinimus vadina pasipriešinimu korumpuotiems politikams ir oligarchams.

„Taip, ir pakartosiu dar kartą, tik šį kartą jau turėdamas naujus faktus: baustas už gerus darbus, nes pasipriešinau prezidentui R. Paksui, jį palaikančiai korumpuotai teisėsaugai ir verslo grupėms.

Ir apgyniau Vilnių bei miesto gyventojų pasitikėjimą nuo neteisėto užvaldymo. Toks buvo laikas... Daug aiškesnis to meto vaizdas matyti iš 2018 m. Seimui ir visuomenei pateiktos VSD pažymos, kurioje aiškiai parodyta, kaip interesų grupės veikia prieš neįtinkančius ir savarankiškus politikus. Ir toje pažymoje labiausiai nukentėjęs politikas yra Artūras Zuokas. (ištrauka iš VSD pažymos)“, - teigia buvęs Vilniaus meras.

REKLAMA

Artūras Zuokas

Garsusis Abonentas

2004 m. prokuratūros dėmesio sulaukė „Rubicon group“ įmonių buhalterija. Įtarta, kad „Rubicon group“ už įmonei naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus 2001–2003 m. mokėjo Abonentu vadinamam asmeniui. Žiniasklaidoje teigta, kad po Abonento slapyvardžiu slypėjo A. Zuoko vardas. 

Seimo laikinoji tyrimo komisija 2005 m. paskelbė, kad koncerno „Rubicon“ juodojoje buhalterijoje bei telefoniniuose pokalbiuose minimas Abonentas ir yra A. Zuokas. Už prilipdytą daugeliui žinomą Abonento pravardę A. Zuokas šmeižtu apkaltino konservatorių Kęstutį Masiulį, bet teismas 2006 m. A. Zuoko kaltinimus atmetė.

Klijuoja populisto etiketę

Vargu, ar per visus A. Zuoko meravimo metus buvo bent vienas jam abejingas vilnietis – vieni jo nekentė, kiti net labai mėgo, o treti klijavo populisto etiketę. A. Zuokas daug svajojo, bet jam nepavyko Vilniuje įkurti Guggenheimo muziejaus, atverti tramvajaus linijų, pakelti kiemsargių atlyginimų iki 5 tūkst. litų (1450 eurų). 

Nesėkmę patyrė ir pirmasis oranžinių dviračių projektas, ir Remigijaus Šimašiaus uždarytos nuostolingos Lietuvos avialinijos „Air Lituanica“, savivaldybei priklausiusi ir bankrutavusi taksi bendrovė „Vilnius veža“. Taip pat A. Zuoko pusėn metami kaltinimai „praskolinus Vilnių“, mat jo valdymo laikotarpiu sparčiai augo Vilniaus miesto skola. Daug gyventojų ir architektų kritikos sulaukė sostinės Perkūnkiemio projektas, tapęs blogo planavimo ir per didelio tankio simboliu.

2011 m. A. Zuokas Lietuvos teritoriją siūlė praplėsti įsigyjant vieną Graikijos salų. Ši turėjo gauti Dausuvos pavadinimą ir tapti 22-ąja Vilniaus seniūnija. Kaip žinia, galiausiai idėjos atsisakyta.

REKLAMA

Kai kuriuos A. Zuoko darbus savo metiniame pranešime 2014 m. kovą kritikavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų. Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams“.

Primename, kad A. Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. sausio 9 d. sprendimu 15 metų išnuomojo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei veiklą t. y. šilumos, karšto vandens ir elektros energijos gamybą, perdavimą ir pardavimą privačiai Prancūzijos bendrovei „Dalkia“.

ARTŪRAS PAULAUSKAS

Trečiąjį numerį „Laisvės ir teisingumo“ rinkimų sąraše gavęs Artūras Paulauskas, jei pelnytų pergalę šiuose rinkimuose, nebūtų naujokas Seimo rūmuose. 

Pirmą kartą į Seimą A. Paulauskas išrinktas 2000-aisiais, jį iškėlė jo vadovaujama Naujoji sąjunga (socialliberalai). Pirmojo naujai susirinkusio Seimo posėdžio metu jis išrinktas Seimo pirmininku. 

Vėliau A. Paulauskas į Seimą išrinktas dar du kartus – 2004 ir 2012 metais.

Artūras Paulauskas

Prarado Seimo pirmininko postą

2006 m. balandį, jam einant Seimo pirmininko pareigas, A. Paulauskui Seime inicijuotas nepasitikėjimas. Pralaimėjęs balsavimą, (94 parlamentarai balsavo už, 11 – prieš) A. Paulauskas prarado savo postą.

REKLAMA

Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija. Nutarimo dėl A. Paulausko nušalinimo iš pareigų projekte buvo reiškiamas susirūpinimas dėl paaiškėjusių skandalingų Seimo kanceliarijos darbo faktų. 

Teigta, kad tai esą yra jau šeštus metus tebesitęsiančio ydingo vadovavimo Seimui pasekmė, o Seimo pirmininkas, vadovaudamas parlamento darbui, neužtikrino tinkamo Seimo ir Seimo kanceliarijos darbo.

Kiek anksčiau paaiškėjo, kad Seimo kanceliarijoje galėjo veikti privilegijų tvarka. Teigta, kad Seimo kanceliarijos skelbiamų konkursų sąlygos būdavo ruošiamos potencialiems konkursų laimėtojams. 

Taip pat kai kurie Seimo kanceliarijos darbuotojai liudijo, kad darbo valandų metu buvo siunčiami dirbti Seimo kanclerio ir kitų skyrių vadovų namuose atlikti stalių, elektrikų, santechnikų darbų.

DALIA ŠTRAUPAITĖ

Dalia Štraupaitė 2011–2019 m. ėjo Visagino merės pareigas, buvo Lietuvos Laisvės Sąjungos (Liberalų) narė. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimai D. Štraupaitei susiklostė nesėkmingai – mero kėdę iš jos perėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas Erlandas Galaguz.

Nuteista trejiems metams

Buvusi Visagino merė, „Laisvės ir teisingumo“ sąraše einanti 12 numeriu, 2014 m. pateko už grotų. Specialiųjų tyrimų tarnyba D. Štraupaitei pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Tuo metu teismas merę leido sulaikyti mėnesiui.

Vėliau merė teismo sprendimu keturiems mėnesiams nušalinta nuo pareigų dėl įtarimų prekyba poveikiu. 2017 m. Panevėžio apygardos teismas ėmėsi nagrinėti D. Štraupaitės korupcijos bylą – moteris kaltinta kyšininkavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir teismo sprendimo nevykdymu. Pati merė savo kaltės nepripažino.

REKLAMA

2019 m. spalį teismas D. Štraupaitei dėl minėtų veikų, išskyrus teismo sprendimo nevykdymą, skyrė trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Dalia Štraupaitė

Taip pat buvusi merė turės sumokėti daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą, o per trejus metus, kol atidėtas bausmės vykdymas, negalės išvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo. D. Štraupaitė metus negalės būti paskirta į pareigas valstybės institucijose.

Teismas konstatavo, kad D. Štraupaitė ėmė kyšius iš kelių verslininkų už tai, kad savivaldybė kviestų jų vadovaujamas įmones dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose; taip pat už gerų santykių palaikymą.

Taip pat išaiškinta, kad D. Štraupaitė kai kuriems savivaldybės darbuotojams nurodydavo darbo valandomis atlikti įvairius darbus jos ir jai artimų asmenų namuose. Be to, merė savo ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu, o darydama minėtas veikas klastojo oficialius savivaldybės dokumentus.

Pati D. Štraupaitė jai mestus kaltinimus ir teismo nuosprendį yra pavadinusi politiniu susidorojimu.

SAULIUS GEGIECKAS 

13-asis partijos sąraše – Saulius Gegieckas, nuo 2004 iki 2012 metų buvęs Pakruojo rajono meru. 2011 m. pabaigoje S. Gegieckas posto neteko po to, kai partijos kolegos pareiškė nepasitikėjimą juo ir teigė nebegalintys taikstytis su mero polinkiu kilnoti stikliuką. 

Mero kėdė klibėti pradėjo dar 2009 m., kai jis neblaivus už tarnybinio automobilio vairo įkliuvo policijai. Tąkart politiko girtumas siekė beveik dvi promiles. Tuomet opozicija merui pareiškė nepasitikėjimą, tačiau S. Gegieckas postą išsaugojo dėl valdančiųjų paramos. 

REKLAMA

Tiesa, dar 2011 m. spalį S. Gegieckas žiniasklaidoje tvirtino su alkoholiu atsisveikinęs. Tų pačių metų pavasarį į viešumą iškilo ir slaptas politiko meilės romanas su jaunesne moterimi. Galiausiai S. Gegieckas teigė susitaikęs su žmona.

Saulius Gegieckas

AURIMAS TRUNCĖ

14-asis partijos sąrašo numeris teko Alytaus politikui Aurimui Truncei. Pernai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino, kad tuometis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys A. Truncė Alytaus rajono mero rinkimų metu papirkinėjo rinkėjus.

A. Truncė savo „Facebook“ paskyroje reklamavo „Saugokime vyrus“ mobiliąją laboratoriją ir skelbė kvietimą nemokamai pasitikrinti sveikatą. Šią nemokamą paslaugą finansuoja LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“. 

Be to, A. Truncės paskelbta nuoroda vedė į LVŽS puslapį su partijos logotipu, kontaktais. O keliuose kaimuose atvykus mobiliajai laboratorijai, šalia stovėjo automobilis su A. Truncės politine reklama.

KĘSTUTIS TREČIOKAS

20-asis „Laisvės ir teisingumo“ rinkimų sąraše – Kęstutis Trečiokas. Jis 2014–2016 metais ėjo aplinkos ministro pareigas. Tačiau 2016 m. ministro karjera kiek sudrebėjo, kai Seimo opozicija jam surengė interpeliaciją. 

Ministrui teko aiškintis dėl jo nurodymu parengto Vyriausybės nutarimo, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko darytos įtakos šiam sprendimui. K. Trečiokas kaltintas melavęs, kai pasakojo apie savo pokalbius su Druskininkų meru.

Kęstutis Trečiokas

Tiesa, Seimo daugumą patenkino ministro atsakymai į jam pateiktus klausimus ir savo postą jis išsaugojo. Vis dėlto tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius, nors ir sakė neturintis teisinio pagrindo prašyti atleisti ministrą, pripažino jo veikloje matantis „etikos ir moralės problemų“, o tai esą kenkia visos Vyriausybės darbui.

REKLAMA

Sėkmę bandys ir vienmandatėse apygardose

Partiją „Laisvė ir teisingumas“ nuspręsta įkurti šio birželio pradžioje buvusios A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) partijos pagrindu, prisijungus partiją likviduojantiems „tvarkiečiams“ ir Artūro Paulausko judėjimui „Pirmyn, Lietuva“.

Partijos sąrašo lyderis – partijos pirmininkas R. Žemaitaitis. Taip pat savo kandidatūrą jis kelia Kelmės–Šilalės apygardoje. Antras sąraše – buvęs Vilniaus miesto meras A. Zuokas. Jis kandidatuos ir sostinės Šeškinės-Šnipiškių vienmandatėje apygardoje. Trečiasis sąrašo numeris – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, taip pat kandidatuosiantis Dzūkijos vienmandatėje apygardoje.

Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Vilniaus savivaldybės narė Diana Stomienė, penktoje – Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. Sąrašą tęsia Prienų rajono vicemerė Loreta Jakinevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vydūnas Sadauskas, sostinės miesto savivaldybės tarybos narė Eglė Čaplikienė. Dešimtoje sąrašo vietoje – buvęs Seimo narys Gintautas Babravičius.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.


Rašyti komentarą...
I
Ignas A.
2020-09-03 09:13:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nieko sau kompanija susirinko... Laimėti jie, žinoma, nesitiki, bet, manau, jų ir tikslas kitoks - savo dalyvavimu dar labiau diskredituoti Lietuvos politinę sistemą.
Atsakyti
-2

G
Generaliniai
2020-09-03 09:41:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vagys jau partijas kuria ir apie teisingumą spangsta , o gal tyčiojas iš teisingumo laisvės ne praradę ?
Atsakyti
0

J
Jonas
2020-09-03 09:46:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur ritasi lietuva visai I dugna
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (31)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų