Mindaugo karūnavimo dienos minėjime – įspūdingi NATO naikintuvų skrydžiai

Mindaugo karūnavimo dieną Vilniuje – NATO naikintuvų skrydžiai,  XIV a. Garbės sargyba ir Lietuvos kariuomenės orkestras su atkurtomis LDK uniformomis.

Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas (nuotr. KAM)
4

Liepos 6 d. minint Mindaugo karūnavimo dieną Simono Daukanto aikštėje ir iškilmingai keliant valstybės vėliavas, susirikusiuosius skrydžiu pasveikino NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys naikintuvai, dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su XIV a. apranga bei ekipuote, o Lietuvos kariuomenės karinis orkestras dėvėjo atkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėsčiosios gvardijos regimento uniformas.

(4 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas

Garbės sargybos kuopos kariai atliko pasirodymą Lietuvos kariuomenės orkestrui grojant nacionalinės Eurovizijos nugalėtojo „The Roop“ kūrinį „On Fire“. Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo Ispanijos kontingentas, patruliuojantis su šešiais naikintuvais F-18 „Hornet“, juos sustiprina Jungtinės Karalystės kontingentas su trimis naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Misijai pastiprinimą iš Estijos teikia Prancūzijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais „Mirage 2000“. Iš viso Baltijos šalių padangę saugo 13 naikintuvų.

REKLAMA

Karalius Mindaugas suvienijo Lietuvos žemes ir priėmė vakarietišką krikštą bei Romos popiežiaus karūną, tokiu būdu suformuodamas Lietuvos vakarietišką civilizacinę orientaciją, įtvirtintą (Vytauto ir Jogailos) XIV a. pabaigoje galutinai apkrikštijus Lietuvą. Minime tris valstybės dienas: vasario 16 d. ir kovo 11 d. yra valstybės ir valstybingumo atkūrimo datos, tačiau liepos 6-oji leidžia teigti, kad mūsų valstybė buvo sukurta XIII a. – jos valstybingumo tradiciją, vadovaudamiesi vakarietiškomis vertybėmis, tęsiame ir šiandien.

Prezidentas: Mindaugas atvėrė kelius į Europą

Lietuvai pirmadienį švenčiant Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad vienintelis šalies karalius atvėrė jai kelią į Europą ir Vakarus, o Lietuvos tikslas yra išlikti šioje erdvėje. 

„Prieš 767 metus karalius Mindaugas įrašė save į istoriją kaip žmogų, davusį simbolinę pradžią Lietuvos valstybei ir atvėrusį jai duris į Europą. Jo pastangomis nedidelė šalis prie Nemuno ir Neries krantų kaip savarankiška veikėja įžengė į Vakarų civilizacinę erdvę – ir ten pasiliko iki šios dienos“, – pirmadienį per iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje Vilniuje kalbėjo G. Nausėda. 

Ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Renginyje dalyvavo ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, užsienio šalių ambasadoriai, kiti garbūs svečiai. 

Prezidento G. Nausėdos teigimu, Mindaugo karūnavimas buvo reikšminga politinė ir diplomatinė pergalė, o pirmasis Lietuvos karalius sugebėjo išnaudoti unikalią istorinę galimybę – Europos žemėlapyje užfiksuoti naują politinį darinį ir „ateities namus lietuvių tautai“.

„Daugelio vėlesnių mūsų istorijos herojų darbai papildė Mindaugo ryškiai užbrėžtą liniją – tolyn į Vakarus, visada tik į Vakarus. Gebėjimas tinkamu laiku pasirinkti vienintelį teisingą sprendimą Lietuvos istorijoje tapo svarbiu leitmotyvu. Panašiomis savybėmis vėliau pasižymėjo ir Vasario 16-osios, ir Kovo 11-osios aktų signatarai“, – sakė prezidentas. 

„Kartu su Europos Sąjungos ir NATO partneriais toliau dirbame, kurdami demokratijos, stabilumo ir gerovės erdvę permainingame pasaulyje“, – teigė G. Nausėda. 

Šalies vadovas savo kalboje pažymėjo, kad istoriją įprasmina dabarties pastangos ir veiksmai. Prezidentas paragino Lietuvos piliečius puoselėti vienybę bei savitarpio supratimą. 

„Didžiausios praeities pergalės nublanktų be galimybės šiandien – kiekvieną akimirką – skinti jų vaisius. Štai kodėl aš džiaugiuosi matydamas tiek daug patriotiškai nusiteikusių Lietuvos žmonių, kurie myli savo valstybę ir kartu, drauge švenčia jos gimtadienį“, – teigė G. Nausėda. 

Prezidentas kalboje prisiminė ir šių metų sausį išėjusį istoriką Edvardą Gudavičių, tyrusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data ir paskelbta valstybės švente.

„Būtent amžinąjį atilsį Profesoriaus dėka turime puikią šventę, kasmet suburiančią patriotiškai nusiteikusius Lietuvos žmones. Ji leidžia mums mintimis grįžti į Lietuvos ištakas – tą lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė“, – iškiliam istorikui E. Gudavičiui kalboje dėkojo prezidentas. 

Per ceremoniją iškilmingai pakeltos Lietuvos trispalvė ir istorinė Vyčio vėliava, skambėjo Lietuvos himnas, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, dangumi praskrido NATO sąjungininkų naikintuvai. 

Lietuvai švenčiant Valstybės dieną, jos akcentu tradiciškai taps valstybės himno giedojimas šalies miestuose ir miesteliuose. Šventiniai koncertai ir parodos vyks daugelyje Lietuvos savivaldybių, himną giedoti rinksis ir lietuvių bendruomenės užsienyje.

 


Rašyti komentarą...
J
Judas
2020-07-06 14:59:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jankiai jau baigia okupuoti Lietuvą ir jos padangę
Atsakyti
-2

t
tu Jundukui
2020-07-06 18:25:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
skaityti tai nemoki ? Ar bent žinai, kieno ten buvo lėktuvai ? Tegu, tamsuoli, tau būna Karinė paslaptis !
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų