naujienų portalas tv3.lt
2020.06.11 15:27

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad pavėlintas rizikos grupės amžius neatims vyresniems nei 60 metų asmenims pažadėtų išmokų. Vyriausybės vadovas ramina, kad Lietuva skolinasi itin palankiomis sąlygomis ir tai neturėtų tapti našta ateities kartoms. Taip pat S. Skvernelis atkreipia tų tautiečių dėmesį, kurie nusprendė vasarą pailsėti svetur.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Nusprendėte vėlinti susirgti nuo koronaviruso amžių, nuo 60 iki 65 metų. Išeina, kad Seimo prieš savaitę patvirtintas Vyriausybės siūlymas skirti didesnę paramą vyresniems darbuotojams, nebegalios asmenims nuo 60 iki 65 metų. Kodėl jūs skriaudžiate tokio amžiaus žmones?

Neklaidinkime. Tie sprendimai ir įstatymai, kurie priimti, jie galios ir niekas nesikeičia. Mes kalbame apie tas žmonių grupes, kuriems kyla didesnis pavojus susirgti šia sunkia liga. Ir duomenys pagrįsti mūsų statistika, Lietuvos statistika per tą laikotarpį, kurį susidūrėme kovodami su pandemija. Būtent šio amžiaus grupėms didesnė tikimybė susirgti.

REKLAMA

Tačiau tai neturi nieko bendro su Seimo priimtais Vyriausybės teiktais sprendimais, jie visi galios, jokių apribojimų nėra. Seimas priėmė sprendimus dėl 60 ir vyresnių asmenų, tie sprendimai bus vykdomi. Mes kalbame apie kitus dalykus, mes skleidžiame informaciją žmonėms, kurie turėtų daugiau pasisaugoti, kurie turėtų vengti masinių renginių.

Jeigu jie nori, jeigu nenori, gali dalyvauti visur, jokių draudimų nėra. Tačiau, vis tiek, mes sakome, kad Lietuvoje pagal sirgusių, mirusių žmonių statistiką, kuri buvo per tris mėnesius, ta padidintos rizikos grupė yra statistiškai pagrįsta – nuo 65 metų.

Tai finansinė parama nuo pakeltos amžiaus ribos nepriklausys?

Jūs visiškai teisus, ir kalbame apie 60 plius.

Valdžia nusprendė gelbėti turizmo sektorių, bet kažkodėl visų mokesčių mokėtojų pinigais. Planuojama, kad nuo rudens iš užsienio atvykstantys turistai galės nemokėti už trečią nakvynę, o patirtas išlaidas viešbučiams kompensuos valstybė. Jei priemonė pasiteisins, bus svarstomas pratęsimas. Kodėl mes visi draugiškai turime mokėti už užsieniečių trečias naktis viešbučiuose?

Mes daug ką darome visi draugiškai, jeigu kalbėtume apie valstybės biudžeto pinigus arba pinigus, kurie yra iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Turizmas yra labai svarbi mūsų eksporto dalis, labai reikšminga. Dabar turime tokią situaciją, kad dauguma valstybių įvairiausiomis priemonėmis konkuruoja dėl turistų, kurie atvyktų čia, praleistų daugiau nei 1-2 nakvynes.

Saulius Skvernelis ir <a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'><a class='top500' href='/top500/ramunas-karbauskis'>Ramūnas Karbauskis</a></a></a></a></a>

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Reiškia, kad mūsų ekonomika, per kitus mechanizmus, per tuos pačius viešbučius, restoranus, paslaugas, ekskursijas, galiausiai transportą gauna gerokai daugiau naudos, vėlgi, sugrįžta į tą biudžetą. Mes investuojame šias lėšas ir gausime žymiai didesnę grąžą nei išleidžiame. Jeigu tokia priemonė pasiteisins, mes turime kaip ir kitos Europos valstybės, kovoti turistų.

REKLAMA

Šitam sektoriui pakankamai sunku, nors prognozuojama, kad šią vasarą daugiau mūsų gyventojų liks šalyje atostogauti. Bet tai yra viena iš priemonių, investicija, atsipirkimas, kalbant apie ateitį.

Jums gerai žinomas Rokas Masiulis Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai liudijo, kad jūs jam skundėtės Upės gatvės danga, sakėte, kad žmonos mašinos pakaba subyrėjo per porą metų. Kodėl jūs skundėtės R. Masiuliui? Ar tai buvo spaudimas, noras, kad jis padėtų sutvarkyti tą linksniuojamą keliuką?

Aš tikrai neatsimenu, kad mes kalbėtume tokiomis intymiomis temomis su R. Masiuliu. Pavyzdžių neformaliuose pokalbiuose, ypatingai Vyriausybėje, pietų metu… Jie būna įvairūs. Vienas iš neformalių susitikimų, kuris buvo dalyvaujant ir Kelių direkcijai, kalbant apskritai, pakankamai seniai tai buvo, apie pačio požiūrio į žvyrkelių asfaltavimą pakeitimą, kad būtų galima padaryti už tuos pačius pinigus dvigubai daugiau.

Rokas Masiulis

Rokas Masiulis

Daryti taip vadinamą dvigubo asfaltavimo metodą, peržiūrėti standartus. Tokie pokalbiai buvo, bet aš tikrai nesiskundžiau, neverkiau, o ponui Masiuliui, matyt, kaip giliai tikinčiam žmogui, reikėtų tuos dešimt Dievo įstatymų prisiminti.

Naujausia žinia, kad kažkas išpaišė keliuką prie jūsų namo. Ten lyg tai kažkieno patarėjas. Kaip jūs vertinate šį incidentą? Kas ten toks tas paišytojas?

Tas vandalizmo aktas buvo atliktas užvakar naktį, vakar buvo bandytas pakartoti, pratęsti. Tai tikriausiai paseka tam tikrų politikų, kaip Jurgis Razma ir kitų, nuolatinio melo, neteisybės, šmeižto skleidimo.

REKLAMA

Ir žmonėms, matyt, gal kažkas patarė, painspiravo. Labai apgailėtina, kad tai jaunas žmogus, dirbęs R. Masiulio politinio, asmeninio pasitikėjimo pareigose. Žmonės tegul daro savo išvadas, prie ko priveda ir ką daro tokie veiksmai, kuriuos kai kurios politinės jėgos bando panaudoti savo rinkiminiams tikslams.

Bet, kas čia žino, gal prie jų namų kažkas bus panašaus rašoma. Nors tai nėra prie mano namų padaryta, bet ta matę visi, tą matė mano šeima, bendruomenė, nes užrašas pakankamai ilgai buvo, jis yra šmeižikiškas, melagingas ir niokojant valstybės turtą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, persekiojamas skandalo dėl namo Trakuose renovacijos, tvirtina, kad jis tvarkytas tėvų lėšomis, turtus, esą, jie susikrovė iš atgautų žemių. Tačiau LRT tyrimų skyriaus duomenys, rodo, kad Narkevičius paveldėjo daugiau žemės nei jo tėvai buvo susigrąžinę. Kai vyko namo renovacija, jis su žmona į bankus pasidėjo kone pusę milijono eurų. Ar tai gali kelti abejonių Narkevičiaus skaidrumu, ar jums asmeniškai abejonių nekyla?

Tai yra pačios mūsų objektyviausios, nešališkiausios Lietuvos radijo ir televizijos duomenys. Matyt detalės, ką aš girdėjau viešojoje erdvėje, ką ministras aiškina, pasirodo visiškai nereikšmingos yra. Ar eurai, ar litai, jiems jokio skirtumo nėra. Aš tik norėčiau priminti, kad visą tą istoriją nagrinėja kompetetingos institucijos.

Jaroslavas Narkevičius

Jaroslavas Narkevičius

Jeigu kalbant apie deklaracijas, kurios yra viešos, pateiktos, tai mokesčių žiūri ir įvertins, ar tas, kas buvo įnešta į banką, galiausiai yra pinigų plovimo tam tikra prevencija. Jeigu ne iš šio, nei iš to žmogus savo sąskaitą papildo sunešdamas pinigus, tai klausimų jau tada kažkam turėjo kilti. Galbūt tada ir buvo tai patikrinta.

REKLAMA

Dabar tą daro ir mokesčių inspekcija. Kitą tyrimo dalį atlieka prokuratūrą su STT. Dar kartą noriu pakartoti, kad norisi kuo greičiau gauti atsakymus, nes tai panašu tampa į politinio rudens temą. Gal kažkas galvoja, kad tai turės kažkokių politinių dividendų.

Pats Narkevičius neatsako į klausimus, pinigai labai dideli, jūsų negąsdina, kad tokios sumos?

Minėjau, jei tai smulkmena, kurią ministras šiandien pateikė, kad kažkas supainiojo eurus ir litus, tai tas skirtumas yra. Aš tikrai nesiimu vertinti, nesu kompetetingas specialistas, kas kaip gyveno ir kiek užgyveno. Tai yra mūsų institucijos, pirmiausia mokesčių inspekcija, kuri tuos dalykus ir įvertins.

Tyrimų pradėta ir ne apie vieną Seimo narį, kur atėjus į Seimą buvo vienos pajamos, po to verslas įspūdingai šuoliais auga ir jie tampa vienais iš turtingiausių Seimo narių. Jeigu kam klausimų kyla, tai turi atsakyti kompetetingos institucijos.

Kai jūsų Vyriausybės ministras ponas Narkevičius kelia tiek abejonių, tiek diskusijų, kaltinimų, ar nepaprasčiau būtų su juo atsisveikinti? Susitarti, kad jis pasitrauktų? Ir jums ramiau, ir Vyriausybės santykiams su prezidentūra ramiau?

Jeigu mes norime tokios ramybės, tai, be abejo, būtų ramiau. Ministras tą ir padarytų. Bet jeigu žmogus, politikas jaučiasi, kad jis persekiojamas dėl kitų motyvų, tai reikia atsakymus gauti. Bet kokiu atveju, net ir pasitraukus, tų atsakymų norėtųsi. Jei yra padaryti pažeidimai, tai yra tiek teisinė, tiek politinė atsakomybė.

Nuo to niekur nedingsi. Bet jei tai nėra padaryti pažeidimai, o tai yra veikimas kitų suinteresuotų asmenų arba institucijų… Galbūt ministras neparankus, galbūt kažkam trukdo siekti seniai puoselėtų ar beveik įgyvendintų tikslų. Tai čia irgi reikia atsakymo. Mes turime sulaukti tyrimo, kad bent jau pirmojoje dalyje būtų pateikti atsakymai, o po to žiūrėsim, kas toliau bus.

REKLAMA

Vyriausybė rengiasi įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą – 6 mlrd. eurų vertės ilgalaikių investicijų planą Lietuvos ekonomikai transformuoti. Čia kalbame apie skolintus pinigus, kurie taps našta ateities biudžetams ir mokesčių mokėtojams ar ne visai apie juos?

Ne, tai tikrai kalbama ne tik arba ne visai apie juos. Tai yra mūsų biudžeto pinigai, investicijos. Tai taip pat yra ir Europos Sąjungos struktūrinė parama. Šios priemonės, kurios pritaikytos šiais metais, taip vadinamos greitalaikės ir vidutinio laikotarpio, yra paremtos ir skolintais pinigais.

Bet noriu pabrėžti, kad mūsų valstybės skola reikšmingai tikrai neaugs, tą mes matome. Nepriartėsime jokiu būdu prie tų kritinių ribų, su kuriomis susidūrė kitos valstybės. Palūkanos šiai dienai yra juokingos, pinigai yra pigūs. Tie pinigai, kurie yra paskolinti, jie yra investuojami į žmones, į socialinę apsaugą, į ilgalaikes naujas technologijas, skaitmeninę ekonomiką, žaliąją ekonomiką. Mes gausime kitais būdais didesnes lėšas ir tas mitas, kuris skleidžiamas, kad čia valstybė pasiskolino ir ta skola guls… Ji gultų, jei mes tuos pinigus išmestume kažkur ir pasiskolintume už 9 proc. metinių palūkanų. Tai tikrai būtų tragedija.

Europos Komisija šiomis dienomis paskelbė griežtai kovosianti su dezinformacija, kurią skleidžia Kinija ir Rusija. Daug kas aiškina, kad Europos Sąjunga nepadeda per koronavirusą šalims narėms. Panašu, kad tai irgi gali būti eilinė dezinformacija. Galbūt jūs galėtumėte atsakyti, kokios laukiama konkrečios paramos iš Europos Sąjungos ir kam ji būtų skirta?

REKLAMA

Pirmiausia labai svarbus dalykas susitarti dėl naujos finansinės perspektyvos. Mūsų prioritetai yra nekintami, mes pasisakome už tai, kad būtų išlaikytas nemažintas Sanglaudos fondas, nes tai yra regioninės atskirties mažinimas, susijęs su skurdo ir atskirties mažinimo klausimais. Taip pat mūsų prioritetas yra sutartinių dalykų laikymasis.

Prisiminkime, kad stojant į ES, mes turėjome dvi pozicijas – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas ir taip vadinamas Karaliaučiaus tranzitas. Prioritetas yra ir dėl žemės ūkio išmokų, konvergencijos, kad parama žemės ūkiui atitiktų lygiateisiškumo principus tarp naujų ir senų valstybių. Ir tas vadinamas Gaivinimo fondas, dabar jame yra įspūdinga suma, kasmet po 1,5 mlrd. eurų, kuri bus kreipiama į ekonomikos transformaciją, skaitmenizaciją, žmogiškųjų išteklių ir žmogiškojo kapitalo formavimą, į žaliąją ekonomiką.

Tai tikrai yra dezinformacija, kai sakoma, kad Europos Sąjunga nepadeda. Tai yra beprecedentiniai žingsniai. Galbūt dabar jie per lėti, bet nepamirškime, kad tie sprendimai turi būti priimti visų 27 šalių narių sutarimu. Aš manau, kad tas sutarimas bus. Kalbant apie naują finansinę perspektyvą ir ES biudžetą, buvo daug abejonių, kaip pavyks susitarti, bet, manau, šiuo atveju, krizės akivaizdoje tai bus lengviau. Dabar viskas priklausys nuo to, kas mūsų valstybę atstovauja derybose ir kaip pavyks sėkmingai susiderėti dėl Lietuvos interesų.

Per karantiną stringant paramai verslui, buvo kalbėta, kad Lietuvai reikėtų valstybinio banko. Apie tai buvo užsiminęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, apie tai kalbėjo ir Ramūnas Karbauskis. Ir jūs neatmetėt visiškai šios idėjos. Tai bus tas valstybinis bankas Lietuvoje ar nebus?

REKLAMA

Manau, mes turime tokius žingsnius žengti ir kalbėti, kokia bus to banko paskirtis. Mes turėtume kalbėti ne apie mažmeninės bankininkystės tinklą, kuris yra pakankamai platus, nors traukiasi į naujas veiklos formas. Tai irgi suprantama. Ką mes matome dabar, kad, jeigu anksčiau susidurdavo su kreditavimo problemomis smulkus ir vidutinis verslas, šiandien tai liečia ir stambų verslą.

Dėl to, dar vienos alternatyvos turėjimas, manau, tikrai svarstytinas. Jūs matėte, kad skiriant paramą įmonėms, kalbant apie likvidumo palaikymą, mes susidūrėme su reikalavimu turėti finansinį tarpininką. Bankams tai nebuvo visiškai patrauklus verslo modelis, dėl to susidūrėme su ilga paieška, kas galėtų tą finansinio tarpininkavimo funkciją atlikti. Manau, kad tikrai tam subrendome. Aš pasisakyčiau pirmiausia už tokį modelį, kalbant apie verslo kreditavimą.

O kalbant apie mažmeninį tinklą, manyčiau, kad žengus pirmą žingsnį, galbūt mūsų bankai būtų lankstesni. Nes daug kur tų skyrių uždarymas ar jų transformavimas į bekontaktį darbą, mūsų regionuose tai nėra visą laiką priimtina. Nors kryptis yra teisinga, daug ką manau galime padaryti naudojantis skaitmenine platforma, bet reikia nepamirštu, kad daliai mūsų žmonių tai yra nepasiekiama. Dėl to, mes turime investuoti į žmogiškąjį kapitalą, kad kuo daugiau mūsų gyventojų galėtų naujomis technologijomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir išsilavinimo.

Atsiveria galimybės mums lietuviams ir kitų Europos šalių gyventojams keliauti, atostogauti įvairiose Europos šalyse. Dar ne visos atsivėrė, bet jau atsiveria vis daugiau. Su kokiomis grėsmėmis gali susidurti žmonės, kurie jau planuoja savo vasaros atostogas kitose Europos valstybėse. Ar gali atsitikti taip, kad jie išvažiuoja kelioms savaitėms, o ten ima ir staiga užsidaro sienos, tie žmonės įstringa?

REKLAMA

Yra tokia rizika ir žmonės, priimdami sprendimus, turėtų labai aiškiai pasverti. Mes matome daugybę neįvykusių kelionių, kurios buvo suplanuotas ir neįvyko dėl pandemijos. Ta rizika niekur nedingsta, mes matome, kad valstybės atsiveria, mažėja arba išnyksta karantino režimai. Mes turime dar pakankamai daug registruojamų atvejų per dieną, jų daugėja.

Kelionės po Latviją ir Estiją akimirkos (nuotr. Danieliaus Šemetulskio)

Kelionės po Latviją ir Estiją akimirkos (nuotr. Danieliaus Šemetulskio)

Nepamirškime, kad kuo daugiau mes keliaujame, kuo daugiau atsiveria mūsų valstybė, vis dėlto, šalies viduje kitokiu režimu gyvename, tad ta tikimybė yra. Kiekvienas apsispręsdamas, ar atostogauti mūsų šalyje, ar užsienyje, tą riziką turi įvertinti ir ją pamatuoti, nes gali būti visko.

Vyriausybė paskelbė tolimesnį koronaviruso suvaldymo ir ekonomikos gaivinimo planą. Iki birželio pabaigos siekiama pasiekti, kad tyrimai dėl koronaviruso būtų atlikti ne vėliau kaip per parą nuo mėginių paėmimo, kad per tą laiką būtų patikrintas bent 1 iš 1000 gyventojų. Greitis yra gerai, bet 1 iš 1000 gyventojų, ar tai nėra per kuklus, per daug neambicingas uždavinys? Juk tai be galo mažai.

Mes tais skaičiais neturėtume operuoti, nes tai, ką mes šiandien turime, tai per parą patikrinta iki 7-8 tūkst. tyrimų. Tai pakankamai įspūdinga. Manau, kad mes dabar pereiname prie naujos tos strategijos, kad testuojame pasirinktinai, ne tik asimptominiai, bet ir pasirinktinai pagal tas savivaldybes, kuriose sergamumas pakankamai aukštas arba didesnis nei šalies vidurkis.

Keičiasi testavimas: Vilniaus mobiliame punkte COVID-19 tyrimai imami 2 srautais, registruojama kas 3 minutes

Keičiasi testavimas: Vilniaus mobiliame punkte COVID-19 tyrimai imami 2 srautais, registruojama kas 3 minutes

REKLAMA

Antras dalykas, mes tikimės, tie sprendimai jau priimti yra, pradėti masinės populiacijos tyrimus, tikrai būtina išsiaiškinti, kokį mes imunitetą įgijome, kiek žmonių persirgo. Šias dvi priemones kombinuojant, mes turėsime realų vaizdą, tiek siekiant nustatyti sergančius, tuo pačiu ir valdyti galimus židinius. Kol kas tai sekasi valdyti, nors mes matome, kad tų protrūkių įvairiausių yra. Svarbiausia, kad mes turime žmonių grupė, kalbame apie medikus, tarnautojus, mokytojus, pareigūnus, kurie jau turi imunitetą. Ir atsiradus antrai bangai, jei tokia būtų, mes tuos žmones galėtume drąsiai siųsti dirbti rizikingiausiose teritorijose, nes jiems nebūtų jokio pavojaus užsikrėsti šiuo virusu. Tikrai nereikia baimintis. Reagentų, testų šalis yra apsirūpinusi pakankamai.

Sakėte, kad turi būti pastatyta modulinė ligoninė koronaviruso pacientams. Ar ne per vėlus sumanymas? Ne tada, kai buvo protrūkis pavasario pradžioje, o dabar pradėti statyti modulinę ligoninę?

Ne, tikrai ne. Kalbant apie mūsų sveikatos sistemą, ji buvo orientuota į tai, kad to vadinamo perkaitimo nebūtų, buvo paruoštos pagrindinės penkios ligoninės. Dabar kalbame, kad priimti sprendimai valdymo komitete buvo dėl infekcinių ligų klasterio, pirmi žingsniai jau žengti.

Koronavirusas plinta

Koronavirusas plinta

Tai bus naujos, modernios ligoninės, ne modulinės, o normalios, šiuolaikinės ligoninės, su galimybe teikti visas kompleksines paslaugas. Ne tik gydyti infekcinę ligą, bet užsikrėtusiam asmeniui gauti ir kitą reikalingą pagalbą. Kaune ir Vilniuje pirmiausia bus šitie centrai įsteigti, vėliau kalbame apie tris likusius šalies regionus. Turėtume tikrai stiprų klasterį, nes kalbant apie infekcines ligas, ne tik šitą virusą, matome, kad iššūkiai yra aktualūs.

REKLAMA

Galbūt išskyrus Vilniaus Santarų infekcinių lig korpusą, visi kiti reikalauja gerokai spartesnės modernizacijos. Prisiminkime, kaip dar prieš pusmetį Vilniuje atrodė infekcinė ligoninė tame pastate, kuris stovi Žvėryne. Jeigu dabar turėtume ten kovoti su šia pandemija, būtų labai sudėtinga.

Toli gražu ne visi žmonės žino ir supranta, kas įvyko tarp jūsų ir R. Masiulio, kuris buvo jūsų komandos narys, bendražygis, o dabar pasakoja intymius dalykus, ką jūs jam asmeniškai papasakojote. Kas atsitiko, kodėl tie santykiai pašlijo?

Santykiai iš mano pusės nepašlijo. Tai buvo mano komandos narys, mes tikrai puikiai dirbome ir bendradarbiavome. Taip, aš R. Masiulį pakviečiau į šitą Vyriausybę, dirbome, dabar reikėtų kalbėti ir vertinti apie darbus, kokie buvo padaryti, kokie lūkesčiai neįgyvendinti.

Nenorėčiau veltis, tai kiekvieno žmogaus sąžinės dalykas ir asmeninis reikalas, kaip jis elgiasi išėjęs iš Vyriausybės, juo labiau, kad išėjimas buvo labai paprastas ir pragmatiškas. Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos, pagal naują koalicijos, teko naujiems partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Nebūtų to žingsnio, matyt, ministras būtų tęsęs darbą ir toliau.

Sakote, kad nepašlijo iš jūsų pusės, o iš jo pusės?

Reikėtų stebėti. Man nesuprantami kai kurie jo pareiškimai, liudijimai, kurie prasilenkia su realybe. Bet tai matyt palikim kiekvieno žmogaus sąžinei. Buvo ne vienas ministras, kuris buvo komandos narys, kurį teko stipriai užstoti, tą patį R. Masiulį, reikėjo labai stipriai ginti ir frakcijoje, ir koalicijoje, kai buvo badoma, rodoma nepadaryti darbai. Ieškojome argumentų, kad gal čia ne ministras kaltas, gal institucijos, gal reikia laiko, reikia įsivažiuoti.

REKLAMA

Taip buvo elgiamasi ir su kitais ministrais, ir su Aplinkos, ir Kultūros, bet žmonės kai kurie atsiskleidžia ir pasirodo tada, kai baigia bendrą darbą. Taip, tai mano ministrai, mano pasirinkimas. O kaip jie po to elgiasi, tai jų sąžinės reikalas yra.

Tikrai buvo jūsų, o ne Daukanto aikštės pasirinkimas?

Tikrai mano pasirinkimas ir jį tikrai sąmoningai padariau. Tai buvo mano sprendimai.

Jūs jau pranešėte, kad dalyvausite Seimo rinkimuose, ilgai laukta žinia iš jūsų. Teisingai supratome, jūs dalyvausite?

Nereikia čia didelių politologinių įžvalgų. Tikrai ne viską padarėme, ir klaidų pridarėme, bet tai buvo iš didelio noro pakeisti situaciją, padaryti geriau. Mes prašome žmonių vieno, jei juos mūsų darbas tenkino, jei jie mums suteiks pasitikėjimą tęsti darbus, o mes to ir prašome, taip ir bus. Jei bus kitas pasirinkimas, tai žmonių valia. Matysime rudenį kaip bus.

Būta daug kalbų apie centro kairės koaliciją, prezidentas G. Nausėda pasakė, kad gal valstiečiai ją formuos. Įsivaizduokime, kad ją formuoja ne valstiečiai, o socialdemokratai ir Gintautas Paluckas tampa premjeru. Jūs dirbtumėte G. Palucko Vyriausybėje ar ne?

Aš Vyriausybėje niekada nedirbčiau, niekada negrįžčiau į ministro poziciją. Čia faktas yra, aš paragavau, kas yra ministro duona, dar skalsesnė yra ministro pirmininko. Mes ir šiandien kalbėjome, kokia tai yra kaina. Nebenoriu kalbėti, nes tai, kas vyksta politikoje, yra daugiau negu žema ir šlykštu.

Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis, Simonas Gentvilas

Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis, Simonas Gentvilas

Jeigu socialdemokratai laimėtų daugumą, be abejo, jie siūlytų koaliciją, tai būtų jų iniciatyva. Manau, kad tai apsvarstytų ir valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Bet aš manau, kad bent pagal paskutinių metų darbą ir elgseną, derinamus veiksmus, ko gero socialdemokratai partneriais pasikviestų Tėvynės sąjungą.

REKLAMA

Jūs manote, kad kviestų ne valstiečius, o Tėvynės sąjungą?

Jie buvo kartu dirbantys opozicijoje, buvo bandymas, kad šita Vyriausybė nebegalėtų toliau dirbti. Aš nekaltinu nei G. Palucko, nei socialdemokratų, kurie išėjo iš valdančiosios daugumos. Tai buvo ir mūsų klaidos, reikia tai pripažinti, kas paskatino tą padaryti. Tačiau jų sėkmingas darbas opozicijoje, balsavimas vienodai dėl svarbių klausimų, kas susiję su valstybės strategija, socialine politika.

Net formaliai pasitraukus iš vieningos opozicijos, jie vis tiek išliko vieningi, derina savo sprendimus, kas labai aiškiai matosi Seime. Aš tokią nuojautą turiu, gal ji nepagrįsta kažkokiais realiais faktais. Bet šiandien tai atrodo realu, nes daugeliu atvejų Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai atstovauja liberalų flangą, liberalias idėjas. Kaip bus po rinkimų, po tų dviejų turų… Viskas gyvenime įmanoma, galima ir kitaip padaryti.

Pokalbio vaizdo įrašas:

KESTAS
2020-06-11 16:13:41
JIE VISI GERI O AMIE BLOGI AISKU IR NEVEROVICIUS GERAS BET MIRSTA JO DARBU KURIE NEPUOSIA IR KULTURA KAD SU NEKUO NESISKAITO KAZIN JEI SKVERNAS BUTU PREZIDENTAS TAIP JAM PASAKYTU AR PATIKTU ? GAL MASIULIO IR SKVERNAS KELIUKO NEPRASE BET PRIE PIETU KAZKA MINEJO TAI NEAKIVAIZDZIAI PRASESI GALVOJAU KAD PREMJERAS PROTINGESNIS BET NE SU KARBAUSKU SUSIDEJO KAZIN ATEITYJE JEI PRADES TIRTI AR NESUKLYS DABAR
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
? 2020-06-11 16:55:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Ateitiems kartoms?""   ATSAKYTI
KESTAS 2020-06-11 16:13:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
JIE VISI GERI O AMIE BLOGI AISKU IR NEVEROVICIUS GERAS BET MIRSTA JO DARBU KURIE NEPUOSIA IR KULTURA KAD SU NEKUO NESISKAITO KAZIN JEI SKVERNAS BUTU PREZIDENTAS TAIP JAM PASAKYTU AR PATIKTU ? GAL MASIULIO IR SKVERNAS KELIUKO NEPRASE BET PRIE PIETU KAZKA MINEJO TAI NEAKIVAIZDZIAI PRASESI GALVOJAU KAD PREMJERAS PROTINGESNIS BET NE SU KARBAUSKU SUSIDEJO KAZIN ATEITYJE JEI PRADES TIRTI AR NESUKLYS DABAR   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Aiškėja, kaip kilo teisėjų ir advokatų korupcijos skandalas – minimas ir 1 kg kokaino (nuotr. stop kadras)
Šiaulių teismas atvertė narkotikų prekybos bylą. Tiriant šį nusikaltimą, buvo užčiuopti skandalingi advokatų ir teisėjų ryšiai, pasibaigę garsiąja teisėjų korupcijos byla. ...
TS-LKD (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį pakoregavo anksčiau partijos narių reitinguotą kandidatų į Seimą ...
Į sostinės senamiestį įvažiavusiems vairuotojams – naujovės (nuotr. stop kadras)
Sostinės Vilniaus senamiestyje eismo revoliucija ir galvos skausmas vairuotojams. Nuo šiol čia važinėti kaip nori ir kirsti teritoriją tranzitu yra draudžiama – visas ...
Pamatykite, kaip lietuvius visame pasaulyje sujungė tautiška giesmė (nuotr. stop kadras)
Liepos 6-ąją Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną „Tautišką giesmę“ giedojo ir visa Lietuva, ir tūkstančiai lietuvių visame pasaulyje. Nuo Baltijos jūros iki sostinės, ...
Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi vabzdžiai (nuotr. stop kadras)
Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi masyvūs vabzdžiai. Net septynių kilometrų ruože gulintys vabalai vieniems poilsiautojams kelia šleikštulį, o kiti tai vadina natūraliu ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų