Ant Vrubleskių bibliotekos Vilniuje pakabinta atminimo lenta generolui Noreikai

Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos, ketvirtadienio vakarą vėl pakabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

Lentą užkabino keli vyrai, procesą stebėjo per pusšimtis žmonių.

(19 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pakabinta Generolo Vėtros lenta

Užkabinimą stebėję žmonės skandavo įvairias patriotines dainas.

„Jeigu lenta bus dabar pakabinta, abejoju, kad kas nors daugiau drįs ją nukabinti, gal „Grinda“ jau naktį nebevažiuos“, – ketvirtadienį BNS sakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas.

Anot jo, naujos lentos J. Noreikai pagaminu daugiausia rūpinosi nevyriausybinė organizacija „Pro Patria“.

Lentos kabinimą stebėjo ir keliolika policijos pareigūnų, jie procesą filmavo.

Į pakabinimą su plakatu, ant kurio parašyta „Niekada daugiau, Never Again“, atėjęs Lietuvos žydų bendruomenės narys Arkadijus Vinokuras žurnalistams sakė, kad nepritaria šios atminimo lentos užkabinimui.

„Aš atėjau protestuoti prieš garbinimą žmogaus, kuris dokumentuotai, yra virš šimto dokumentų, yra dalyvavęs savo šalies gyventojų genocide“, – sakė jis.

Jis teigė, kad ši lenta pakabinta neturint tam reikalingo leidimo.

Nuo senosios atminimo lenta skirsis, kad ant jos iškaltas ir karininko bareljefas, pridėtas užrašas, jog J. Noreika buvo ir Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys.

Tuo metu, kai ant bibliotekos pastato buvo kabinama nauja J. Noreikai skirta lenta, šalia Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, susirinkę apie trys šimtai žmonių protestavo prieš valdžios sprendimus atsisakyti Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo dėl jų numanomo prisidėjimo prie susidorojimo su žydais Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

REKLAMA

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų