Pasibaigus Seimo pavasario sesijai Lietuvos aukščiausioji valdžia išėjo į jiems svarbias atostogas. Atostogų režime dirba (atostogauja) net ir tie, kurie pavaduoja išėjusius į atostogas savo kolegas. Akivaizdžiausias atostogaujančios valdžios pavyzdys yra AB “Alytaus tekstilė”. Šios bendrovės esami ir buvę darbuotojai niekaip negali prisišaukti aukščiausios valdžios ne tik pagalbos, bet ir menkiausio dėmesio. Taigi, laikinai esame be valdžios. Ir ką gi? Ogi nieko.
Kol viršūnėse ramybė, norėčiau pakomentuoti paprastiems žmonėms svarbų liepos mėnesio įvykį, tai- Seimo priimtą ir prezidento Valdo Adamkaus 2007 07 17 pasirašytą įstatymą, pagal kurį bazinis dydis, naudojamas apskaičiuoti valstybės pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų algą bei karių tarnybinį atlyginimą, kitąmet padidės nuo 442 iki 490 litų. Žinoma, atlyginimų padidinimas yra geras dalykas. Šaunu, kad buvo pakelti atlyginimai eiliniams policininkams, kariams ir valstybės tarnautojams. Tik man nepatiko kaip tas buvo padaryta. Visi sutinkame, kad eiliniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gauna mažus atlyginimus ir juos reikia kelti. Profsąjungos kovojo ir tebekovoja, kad platesniam ratui valstybės tarnyboje dirbančių darbuotojų būtų pakelti atlyginimai. Netgi jie mato kaip biudžete galima atrasti tuos pinigus. Tokią darbuotojų profsąjungų veiklą vertinu gerai, nes geri pasiūlymai gali padaryti kokybiškesnį valstybės biudžetą, ko pasėkoje laimės ne tik tie, kuriems bus pakeltas atlyginimas, bet ir visa šalies ekonomika. Tai reiškia, kad kokybiškesnis biudžetas teigiamai palies absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų. Mane nuliūdino profsąjungos tik tuo, kad jos per mažai teikia reikšmės kaip nevienodai keliami atlyginimai. Taip, bazinis dydis pakeltas visiems vienodai nuo 442 Lt iki 490 Lt, bet kaip pradedi skaičiuoti kaip atlyginimai pakilo eilinių ir vadovų pasidaro nejauku. Pasak žiniasklaidos, eilinio policininko alga padidėja apie 150 Lt, o Seimo narių, teisėjų ir kitų aukštų pareigūnų daugiau kaip 500 Lt. Suprantama, mažai gaunančiam ir 150 Lt algos pakėlimas yra didelis.
Kaip teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime, tokį sprendimą nulėmė valstybės tarnyboje susiklosčiusi sunki padėtis – šiuo metu čia trūksta apie 6 tūkst. darbuotojų. Reikėtų pridėti, jog valstybinėje tarnyboje labai trūksta kvalifikuotų specialistų (pareigūnų), o ne vadovų. Todėl, ar ne būtų geriau subalansuoti atlyginimus ir jų kilimą? Mažesnis aukštų vadovų atlyginimų padidėjimas ir jų normalizavimas leistų daugiau pakelti algas kvalifikuotiems specialistams ir žemutinės grandies pareigūnams. Tuo pačiu leistų sumažinti (nors šiek tiek) atotrūkį tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių.
Lietuvos savivaldybių valdžia liepos mėnesį dar neatostogavo, todėl čia vyko pagrindiniai valdančiojo elito mūšiai. Kovos intensyvumu tarp politinių- finansinių grupuočių išsiskyrė Vilniaus ir Kauno savivaldybės, nes čia buvo kovojama dėl šimtų milijonų litų. Jau niekas neabejoja, kad Kauno savivaldybė įklimpusi į sporto arenos statybas. Valdžia iš dalies Kaune pasikeitė, bet padėtis savivaldybėje, atrodo, nesikeis. Nors su prancūzais derybos buvo nutrauktos, bet skaidrumo nuo to nepasidarė daugiau. Vietoj to, kad būtų skelbiamas konkursas ar kitaip viešai ir skaidriai renkami statytojai, kurių pasirodo gali atsirasti ne vienas, Kauno savivaldybė užsimanė pati statyti areną. Žinoma, toks variantas nėra blogiausias, jeigu jis būtų skaidrus. Tik man neaišku, kam savivaldybei nuosavybės teise turėti tokį objektą? Ką privatininkas neįleis žiūrovų? Juk tada reikėtų visas parduotuves privatizuoti! Reikia taupyti savivaldybės lėšas ir pasinaudoti verslininkų pinigais. Tiek „Akropoliui“ Nemuno saloje, tiek Rakauskui prie „Megos“ yra naudingas toks objektas. Suprantu, kad vieniems verslininkams be savivaldybės pagalbos sporto arenos yra investicijoms nepatrauklios (senai arenos stovėtų). Todėl, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, reikia savivaldybei imtis iniciatyvos. Kartu išnaudojant verslininkų suinteresuotumą ir taip pritraukti privačias lėšas. Tik ne tokiu būdu kaip buvo bandoma su prancūzais, kurie praktiškai savivaldybės pinigais būtų darę verslą, o naudą dalintųsi su vietiniais kauniečiais.
Įdomios kovos liepos mėnesį buvo Vilniaus savivaldybėje. Mane nustebino vienas akivaizdžiai matomas dalykas: kaip viena finansinė- politinė grupuotė galėjo taip visiškai užvaldyti sostinę? Juk čia oligarchų gyvena ir turi interesų ne vienas. Dabartinės kovos rodo kaip sunkiai nauja politinė grupuotė stumia nuo savivaldybės iždo buvusią valdančią grupuotę. Ji buvo taip įsitvirtinusi, jog atrodo naujoji valdančioji grupuotė paliks jai dalį savivaldybės iždo ir eis su ja į kompromisus. Aišku, išvadas daryti dar anksti, nes lemiama kova laukia rudenį, kada bus svarstoma interpeliacija merui. Dar gali ir buvusi valdančioji grupuotė sugrįžti prie Vilniaus miesto vairo, tik, žinoma, ne su meru A.Zuoku priešakyje.
