Septyni jaunieji rašytojai ir beveik 40 vertėjų iš įvairių Europos šalių suvienijo kūrybines jėgas ilgiau negu pusmetį kūrybos kalve tapusioje Vilniaus literatūros akademijoje.
Lapkričio 19 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje gausi projekto rengėjų ir dalyvių komanda pristatys neįprasto kolektyvinio darbo rezultatą –literatūrinių kūrinių, sukurtų Vilniuje ir Vilniui, antologiją. Šis septyniomis kalbomis užrašytų apsakymų ir esė rinkinys yra finalinis tarptautinio edukacinio literatūros projekto „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys" etapas.
„Vilniaus literatūros akademijos „stažuotojai" – jaunieji rašytojai ir vertėjai – suvienijo jėgas kone pusmečio trukmės bendram darbui. Rašytojai iš šešių Europos šalių bei Lietuvos šią vasarą sukūrė 7 apsakymus, alsuojančius Vilniaus nuotaika, o tarptautinė vertėjų komanda kiekvieną užsienio autorių kūrinių išvertė į lietuvių kalbą. Projekte dalyvavusios lietuvių rašytojos Agnės Žagrakalytės sukurtas tekstas buvo išverstas į visas šešias - anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lenkų ir latvių – kalbas", - pasakojo projekto „Vilniaus literatūros akademija: pažintys ir jungtys" koordinatorė Inga Nostytė. Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje viešėjo ir literatūrinius tekstus, įkvėptus Vilniaus kūrė Tom Bullough (D. Britanija), Stéphane Lambert (Belgija), Reinhard Kaiser-Mühlecker (Austrija), Peppe Fiore (Italija), Inga Gaile (Latvija) ir Sylwia Chutnik (Lenkija).
Vilniaus literatūros akademijoje „stažavusios" lietuvės A. Žagrakalytės istorija „Kontūrinis Vilnius" supinta vaizdžiai aprašant įvairių Vilniaus rajonų butus ir balkonus. Šios kasdienės buities dėlionės detalės, pasak jaunosios rašytojos, atskleidžia ne tik ten gyvenusių ar gyvenančių miestiečių pomėgius bei gyvenimo būdą, bet ir daugialypį Lietuvos sostinės veidą. Tuo tarpu latvių kūrėjos I. Gailės kūrinys „Eglė Vilniuje" miesto įvaizdį bei nuotaiką perteikia trumpam paviešėti atvykusios merginos akimis: pabrėžiamos stebuklingos smulkmenos, kurių nuolatiniai miesto gyventojai, ko gero, nebepastebi arba nekreipia dėmesio. Lenkė S. Chutnik savo asmeninę patirtį viešnagės Vilniuje metu išliejo pasakojime „Emilijos P. beieškant", o britas T. Bullough pasirinko baugiai viliojančią temą — talentingas rašytojas apsilankė kone visose Vilniaus miesto kapinėse ir įpynė jas į pozityvios minties apsakymą „Vilniaus kapinės".
S. Lambert iš Belgijos istorija Vilniui „Aušros vartai" – pasaulio žiniasklaidoje prieš 6 metus nuaidėjusio tragiško konflikto Vilniuje tarp prancūzų aktorės Marie Trintignant ir jos sužadėtinio Bertrand Cantat nuoseklus ir tikslus atpasakojimas, nestokojantis emocionalių prieskonių. Apie austrų literatūros dėstytojo ir jo žmonos dviejų savaičių viešnagę Lietuvos sostinėje pasakoja R. Kaiser-Mühlecker kūrinys „Užduotis", kuriame, ko gero, labiausiai akcentuojamas lietingas Vilniaus oras ir melancholiška nuotaika. Jaunasis plunksnos virtuozas iš Romos Peppe Fiore savo pasakojime neatsitiktinai pavadintame „Talentas" sugebėjo sudėlioti kone visą herojaus, gana dažnai primenančio patį kūrėją, gyvenimo istoriją ir netikėtu siužeto posūkiu susieti ją su Vilniumi.
„Vilniaus literatūros akademijoje buvo sukurtas unikalus kūrinys – apsakymų, ne tik dedikuotų Vilniui, bet ir apibūdinančių ir interpretuojančių mūsų sostinę, rinkinys. Sujungę jaunųjų užsienio rašytojų stažuotes Vilniuje, tarptautines vertimo dirbtuves bei pasitelkę tarptautinius ekspertus projektą pavertėme tikrų tikriausiu kūrybos katilu. Nuostabu ir tai, kad projekto metu sukurta Vilniaus istorijų antologija kartu yra ir darnios tarptautinės kūrėjų komandos darbo dokumentika", – kalbėjo projekto koordinatorė I. Nostytė.
Visus Vilniaus literatūros akademijos „studentų" komandos sukurtus apsakymus perskaityti ir įvertinti galės kiekvienas spausdintą žodį mylįs Lietuvos gyventojas: knygoje publikuoti kūriniai bus spausdinami periodinėje Lietuvos ir projekte dalyvavusių užsienio šalių spaudoje.
