Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose kitą savaitę statybinių darbų šurmulį pradės keisti tvarkymasis. Tam, kad liepos 6-ąją, pagrindinę Lietuvos jubiliejaus iškilmių dieną, rūmai galėtų iškilmingai atverti duris aukšto rango svečiams.
Kaip sakė Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktorius, istorikas dr. Vydas Dolinskas, Lietuvos tūkstančio metų jubiliejaus iškilmėse dalyvaus mažiausiai 10-15 valstybių vadovų arba jų atstovų, taip pat delegacijos.
Savo ketinimus dalyvauti iškilmėse jau yra patvirtinusios trijų Skandinavijos šalių - Danijos, Švedijos ir Norvegijos - karališkosios šeimos, kaimyninių valstybių - Estijos, Latvijos ir Lenkijos - prezidentai, taip pat Ukrainos vadovas. Popiežiui atstovaus Kardinolų kolegijos dekanas Andželas Sodanas (Angelo Sodano). Vokietija ir Rusija dar nėra nusprendusi, kas joms atstovaus iškilmėse.
Pasak direktoriaus, liepos 6-ąją visi garbingi svečiai iš pradžių rinksis Prezidentūroje, vėliau dalyvaus Arkikatedroje bazilikoje aukojamose Šv. Mišiose. Kaip ir senovėje, po Mišių Arkikatedroje valdovai per senąjį išėjimą patrauks Valdovų rūmų vartų link. Čia bus iškilmingai pakelta Lietuvos istorinė vėliava (Vytis raudoname lauke), atidengtas pagrindinis barokinis portalas su lotynišku užrašu „Millennio Lithuaniae MIX-MMIX“ („Lietuvos tūkstantmečiui 1009-2009“), liudijančiu, jog atkurti rūmai yra paminklas Lietuvos tūkstantmečiui.
„Iš Valdovų rūmų aukšto rango svečiai pajudės Vilniaus arsenalo link, kuriame apžiūrės parodas „Vavelis Vilniuje“, Lietuva istoriniuose šaltiniuose. Čia bus eksponuojami svarbiausi Lietuvai dokumentai nuo Kvedlinburgo analų iki įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą. Svečiai taip pat bus pakviesti iškilmingų pietų, o po jų išvyks į Vingio parką pasiklausyti dainų, pasigrožėti šokiais“, - programą pristatė V. Dolinskas.
Trečiadienį, lankantis parlamentarams, Valdovų rūmai dar skendėjo statybinėse dulkėse, sienas rėmė pastoliai.
„Pastoliai ir grindis saugančios dangos bus nuimtos. Nuo pirmadienio pradedame valytis. Reikia, kad žmonės pamatytų, kas padaryta“, - sakė Lietuvos pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas.
Valdovų rūmų atkūrimas - vienas svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų, kainavęs per 200 mln. litų. Statybos darbus vykdantys specialistai neslepia, kad jiems pabaigti reikėtų dar bent 100 mln. litų ir tai - be tapybos darbų, baldų, gobelenų.
„Nuo 1994 metų jau panaudota 204 mln. litų, dar šiemet panaudosime 28 mln. litų, jeigu kitais metais gausime apie 44 mln. litų, tai bus du trečdaliai rūmų padaryta“, - sakė S. Andrašiūnas.
Direkcijos vadovas neslepia, kad iki liepos 6 dienos nebus panaudotos visos lėšos, dabar atliekami svarbiausi darbai, kad iškilmėms būtų galima atverti rūmų duris.
„Po liepos 6 dienos liks apie 10 mln. litų. Darbų intensyvumas stipriai kris. Iki metų galo darysime tai, kas yra svarbiausia, kad pasiruoštume žiemai“, - sakė S. Andrašiūnas.
Direkcijos vadovas buvo gana skeptiškai nusiteikęs dėl to, kad būtų prašoma lėšų po liepos darbams tęsti visu intensyvumu. „Juokinga būtų prašyti, kai tokia situacija pas mus“, - teigė S. Andrašiūnas. Nepaisant to, pasak jo, tikrai teks prašyti lėšų rūmams išlaikyti per žiemą, mat nešildant bent dalies patalpų gali būti padaryta milžiniška žala.
Direkcijos vadovas neslepia, kad Valdovų rūmų atkūrimas yra amžiaus darbas, sienas papuoš tapyba tik per daugelį metų. „Jos tematika nėra aiški. Čia negalima skubėti. Pavyzdžiui, Vavelyje (pilis Krokuvoje - ELTA) ištapė vieną salę prieš 20 metų, visi manė, kad tai gražu, modernu, o po daugelio metų pamatė, kad visai netinka tokiam pastatui. 2005 metais suėjo 100 metų, kai ši pilis statoma, restauruojama ir dar neužbaigta“, - aiškino S. Andrašiūnas.