Birželio 9 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje atidaryta paroda „Gyvybės medis. Lietuvos kryždirbystė ir simbolika“. Inauguracijos ceremonijoje dalyvavo UNESCO vadovai, užsienio šalių ambasadoriai prie UNESCO, LR kultūros ministerijos atstovai, UNESCO sekretoriato darbuotojai. Sveikinimo žodžius tarė UNESCO Generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai Françoise Riviere ir LR kultūros ministras Jonas Jučas.
Parodoje eksponuojamos autentiškos XIX a. medinės šventųjų skulptūrėlės, kryžių viršūnėlės, šiuolaikiniai metaliniai Vytauto Jaručio darbai ir kryžių bei koplytėlių nuotraukos, kuriomis pabrėžiama, kad šventintų dirbinių natūrali erdvė – ne muziejinės galerijos, jie yra neatsiejami nuo Lietuvos peizažo. Kryždirbystės tradicija būdinga ir kitoms Europos šalims, tačiau Lietuvoje ji yra ypatingai gyvybinga, gaji, užimanti svarbią vietą žmonių gyvenime ir pasižyminti menine branda. Dėl to 2001 m. kryždirbystė buvo pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Kultūros ministras Jonas Jučas, tardamas sveikinimo žodį UNESCO būstinėje, pabrėžė, jog kryždirbystės tradicija Lietuvoje, trunkanti beveik penkis amžius, išlieka aktuali bei gyva. Neatsitiktinai parodos pavadinimui pasirinktas „gyvybės medžio“ vaizdinys – krikščioniškasis kryžius lietuvio sąmonėje susijęs su pagonių pasaulėjauta ir iš tiesų ženklina ne tik priminimą apie Kristaus kančią ir Atpirkimą, bet yra tapęs kur kas platesnės reikšmės šventumo simboliu. Pasak J. Jučo, „su kryžiumi susiję papročiai apima visą žmogaus gyvenimo ciklą nuo gimimo iki mirties,“ o parodos eksponatai yra „ne tik istorinis paminklas, bet ir gyvybinga Lietuvos šiandienės kultūros dalis.“
Ministras pažymėjo, kad kryždirbystė, kuri patiems lietuviams atrodo įprastas ir kasdienis reiškinys, pasaulio kultūros kontekste yra nepaprastai vertingas fenomenas, turintis unikalių, tik Lietuvai būdingų bruožų ir daug sakantis apie lietuvių tautą. UNESCO dėmesys Lietuvos paveldui liudija jo didelę vertę bei išskirtinumą.
