Jūsų gyvenimo džiaugsmu trykštanti dukra, kuri kvatodama su draugių būriu grįždavo iš mokyklos ir dar nuo durų šaukdavo – mamyte, aš vėl gavau dešimtuką!, kurios mėgstamiausias užsiėmimas buvo šeštadieniais kepti pyragus drauge su mama ir siausti, matuojantis nėriniuotus naktinius marškinius, staiga nustebina jus, pareikalaudama išdažyti jos kambario sienas juodai, įsiveria auskarus į visas įmanomas kūno vietas ir iš džiugaus bei meilaus vaiko be regimos priežasties virsta niūriu monstru?
Paauglystė – ypač sudėtingas laikotarpis tiek patiems paaugliams, tiek ir jų tėvams, kurie staiga atsiduria kitoje barikadų pusėje ir bergždžiai bando išsaugoti buvusius santykius. Mamos skundžiasi, kad, dukrų manymu, jos viską daro neteisingai; tėvai dejuoja, kad dukros juos visai išbraukė iš savo gyvenimo. Tačiau šios bėdos – universalios ir deja, neišvengiamos.
O visgi kodėl XXI amžiaus pradžioje paaugles užpuola tiek daug bėdų: anoreksija, polinkis žalotis ar net noras nusižudyti. Kodėl mergaitės nebenori eiti į mokyklą, atsisako mokytis, skundžiasi visuomet prasta nuotaika, bėga iš namų ar atvirkščiai – nekelia iš jų kojos?
Dr. Mary Pipher knyga “Prikelti Ofeliją”, skirta mergaičių paauglystės problemoms, jeigu jų ir neišsprendžia, tai bent jau labai daug ką paaiškina. Kas dedasi jūsų paauglės dukters galvoje, kai ji, grižusi iš mokyklos, raudodama užsidaro savo kambaryje? Kokie šiuolaikinės visuomenės stereotipai slegia bręstančią mergaitę? Kaip padėti susipainiojusiai savyje paauglei, bandančiai išsaugoti savo savastį, kai žurnalai rėkia, jog svarbiausia – būti seksualia ir atkreipti į save dėmesį? Problemos, keliamos knygose, iš patirties ar iš nuogirdų pažįstamos visoms moterims, kurios pačios buvo paauglės: priekabiavimas ir patyčios mokyklose, lieknumo kultas, savęs žalojimas ir polinkis į depresiją… “Prikelti Ofeliją” – knyga, kuri gali padėti ne tik susikalbėti su maištaujančia dukterimi, bet ir vėl prikelti kažkada saugiai užrakintas savo pačių bėdas.
Juk, nors knygoje ir pripažįstama, kad paauglystė tėra laikinas gyvenimo tarpsnis, tačiau autorė teisingai teigia : "būdai, kurių paauglės griebėsi sunkumams nugalėti, dažnai turi lemiamą įtaką ir tolimesniame gyvenime. Asmenybės vientisumo praradimas, nepasitikėjimas savimi ar kryptingumo trūkumas gali lydėti ir suaugus. Nemažai vyresnio amžiaus klienčių skundžiasi panašiomis bėdomis, kokios jas kankindavo ir paauglystėje. Trisdešimtmetės apskaitininkės ir nekilnojamo turto pardavimo agentės, keturiasdešimtmetės namų šeimininkės ir gydytojos, trisdešimt penkerių metų slaugės ir mokytojos užduoda tokius pat klausimus ir grumiasi su tokiomis pat negandomis kaip ir jų paauglės dukterys.
Dar liūdniau matyti moteris, kurios pasidavė ir pamiršo turinčios išskirtinę savastį, kurią tiesiog privalu ginti. Giliai savyje jos užgniaužia paauglystėje patirtą skausmą, kai jos pačios save išdavė, kad įtiktų kitiems. Viskas, ko jos siekia, – tapti dar nuolankesnėms. Jos nori sulieknėti, išsaugoti santuoką ar pagelbėti vaikui, o kai per konsultacijas paklausiu apie jų pačių poreikius, nustemba ir labai sutrinka.
Dauguma moterų grumiasi su savo paauglystės traumomis niekieno nepadedamos ir ištisus dešimtmečius nė nebando gilintis į jų priežastis. Visos pamokos pamirštamos ir prisiminimai apie skausmą nuslopinami. Jos ateina konsultuotis dėl santuokos nesutarimų, skundžiasi nekenčiančios savo darbo ar nesuprantančios dukterų nuotaikų. Kai kurias kankina depresija, priklausomybė nuo vaistų, nuolatinio streso sukelti sveikatos sutrikimai – skrandžio opa, kolitas, migrena ar žvynelinė. Kad ir kaip jos stengėsi būti tobulos moterys, paisė visų taisyklių ir reikalavimų, gyvenimas jų neapdovanojo, joms tiesiog nepasisekė. Daug moterų jaučiasi išduotos ir dėl to pyksta. Jos jaučiasi menkos, nepakankamai įvertintos, labiau išnaudojamos nei mylimos.
Labai dažnai moterys puikiai supranta, ką galvoja ir jaučia visi šeimos nariai, tačiau nė per nago juodymą nenutuokia apie savo pačių jausmus. Jos puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp šeimos, bendradarbių ir draugų poreikių, tačiau pamiršta save. Paaugliški klausimai taip ir lieka neatsakyti. Ar labai svarbu nepriekaištingai atrodyti ir būti populiariai? Kaip rūpintis savimi ir tuo pat metu nebūti savanaudiškai? Kaip ko nors pasiekti, nelipant per kitų galvas? Kaip būti seksualiai, netampant sekso objektu? Kaip būti jautriai, bet neatsakyti už visus?“
Knyga „Prikelti Ofeliją“ iškelia problemas, su kuriomis susiduria paauglės. Prikelia tas, su kuriomis susidūrė paauglystėje jų motinos. Prikelia tam, kad paskaičius, su jomis pavyktų susidoroti.
Nes gyvenime mažai turime dalykų, kurie būtų svarbesni už mūsų pačių ir mūsų vaikų savastį.
Dr. Mary Pipher “Prikelti Ofeliją”. Tyto alba, 2007 m.
