Surinkęs netikėtą aktorių komandą OKT/Vilniaus miesto teatre repetuoja prancūzų režisūros žvaigždė Eric Lacascade. Pagrindiniai Oskaro Koršunovo spektaklių aktoriai - Vaidotas Martinaitis, Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, garsūs Vilniaus mažojo teatro  aktoriai Gediminas Girdvainis ir Arvydas Dapšys, jauni Rimo Tumino auklėtiniai Irina Lavrinovič ir Tomas Rinkūnas, Aurelija Tamulytė, Paulius Tamolė ir Jonas Verseckas – tokios įvairialypės lietuvių aktorių komandos turbūt dar niekas nebuvo subūręs. Repeticijos vyksta Menų spaustuvėje.

O pjesė, prie kurios dirbama – Antono Čechovo „Dėdė Vania“ (1896 m.) – emocinis sprogmuo, tiksintis tykiame provincijos gyvenime, kuriame „nieko nevyksta“. Po legenda tapusio 1986 metų Eimunto Nekrošiaus spektaklio, ši pjesė užima išskirtinę vietą lietuvių teatre. Dėdės Vanios vaidmenį kuria aktorius Vaidotas Martinaitis, scenografiją – Gintaras Makarevičius, kostiumus – Jolanta Rimkutė.

Prieš porą metų tapęs laisvai samdomu režisierium, tiesiogiai finansuojamu Prancūzijos vyriausybės, o iki tol beveik dešimtmetį vadovavęs Normandijos nacionaliniam dramos centrui, Eric Lacascade (g. 1959) garsėja ne tik itin emocionaliais ekspresyvios plastikos spektakliais, bet ir tuo, kad nepaisydamas šiuolaikinės tendencijos siekti greito rezultato, skiria neįprastai daug laiko paruošiamajam darbui ir studijiniams eksperimentams, o aktoriai, vaidinantys jo spektakliuose, repeticijų laikotarpiu turi išstudijuoti ne tik savo, bet ir kitų aktorių vaidmenis: išmokti tekstus ir įsigilinti į juos tiek, kad galėtų pasiūlyti savų vaidmens kūrimo sprendimų. Šitaip dirbant kiekvienas sukurtas vaidmuo yra ne kurio nors vieno aktoriaus „nuosavybė“, bet savotiškai priklauso kiekvienam trupės nariui.

REKLAMA

Įdomu tai, kad teisės, socialinius ir politikos mokslus baigęs Lacascade‘as nestudijavo aukštojoje teatro mokykloje, bet kaip pats sako, mokėsi ir tebesimoko jo visą gyvenimą. Savo mokytojais jis laiko daugelį ne tik teatro, bet ir kitų sričių (ypač kino ir šiuolaikinio šokio) menininkų, tačiau svarbiausiu susitikimu vadina pažintį ir daugelį metų trukusį susirašinėjimą su legendiniu lenkų režisierium eksperimentatorium Jerzy Grotowskiu.

Penkiasdešimtmetis režisierius Eric Lacascade, kurio spektakliai ne kartą sėkmingai dalyvavo prestižinio Avinjono festivalio pagrindinėje programoje, kituose garsiuose tarptautiniuose teatro festivaliuose ir gastroliavo visame pasaulyje, taip pat laikomas vienu įdomiausių šiandien Antono Čechovo dramaturgijos interpretatorium. Nors per savo teatrinę karjerą (kuri prasidėjo 1983 metais, kai Lacascade‘as kartu su dar vienu prancūzų režisierium įsteigė trupę „Ballatum“) jis režisavo ir kitus dramaturgijos klasikus (Sofoklį, Rasiną, Marivo, Ibseną, Gorkį), kūrė spektaklius pagal šiuolaikines prancūzų pjeses, o taip pat pastatė spektaklių besiremiančių vien aktorių improvizacijomis, Lacascade‘o santykis su Čechovu ypatingas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų