Jau trečią kartą festivaliu “Permainų muzika” Klaipėdos koncertų salė pradeda naują koncertinį sezoną. Rugsėjo 15 - spalio 11-ą bei 24-ą dienomis vyksiančiuose festivalio renginiuose vėl bus ieškoma fundamentalių tikrųjų vertybių atskaitos taškų.

Gyvename šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kuris mus nuolat skatina keistis. Tad festivalyje „Permainų muzika“ skamba ne tik geriausia šių dienų muzika, bet ir laiko patikrinti bei įvertinti XX amžiaus kūriniai, įtakoję ar dar ir dabar įtakojantys muzikos istorijos vyksmą, t.y. permainas.

Multimedijinis šokio projektas „Time Line“

Projekto idėjos, konsepcijos, muzikos ir video autorius – kompozitorius Vytautas V. Jurgutis. Jo muzikoje į dinamišką originalų skambesį sulydoma eksperimentinė elektronika ir šiuolaikiniai šokių ritmai. Pasitelkiant dar skaitmeninį vaizdą, lazerio spindulių metamorfozes ir precizišką Kauno šokio teatro „Aura“ atlikėjų judesių plastiką mėginama atskleisti žmogaus akims nepastebimą santykį tarp energijos, erdvės, materijos ir laiko.

Nūdienos pulsu alsuojančios choreografijos autoriai - Izraelio choreografai Yossi‘s Bergas, Odedas Grafas bei „Auros“ meno vadovė Birutė Letukaitė.  

Projektas sukurtas festivalio „Gaida 2006“ užsakymu.

Dėmesio ženklas Johnui Cage’ui...  

Šiemet net du festivalio renginiai skiriami žymiam amerikiečių kompozitoriui Johnui Cage’ui. Festivalio pavadinimą inspiravusio jo fortepijoninio kūrinio „Permainų muzika“ I-ąją dalį ruošia pianistė Birutė Vainiūnaitė. Pirmąkart Lietuvoje taip pat bus atlikti „Three 2“ bei „Credo in Us“, dalyvaujant perkusistų trio: Saulius Astrauskas, Zenonas Bagavičius, Vladislavas  Šeibakas.

REKLAMA

Pasak J.Cage’o, „nėra muzikinių ir nemuzikinių garsų, viskas yra muzika (arba atvirkščiai) ir mes visuomet muzikai patys sau, klausydamiesi besimainančio Visatos “garsovaizdžio” – svarbiausia yra pati mūsų intencija priimti jį.“

Klausytojai kviečiami pasinerti į ekstravagantišką J. Cage‘o idėjų pasaulį, kuriame išnyksta ribos tarp „muzikos“ ir „antimuzikos“, skambant natūraliam ir preparuotam fortepijonui, perkusiniams instrumentams,  radio garsams ir ... tylai.

... ir pagarba Jeronimui Kačinskui

Lietuviškojo modernizmo klasiko Jeronimo Kačinsko kūryba buvo pripažinta 1938 metais Londone, pasaulio šiuolaikinės muzikos draugijos festivalyje. „Nonetas“ tąkart lietuviui pelnė ilgiausias publikos ovacijas, o avangardinė kompozitorių grupė integravo jį į naujojo judėjimo srovę.

Tačiau Lietuvoje J.Kačinsko kūryba ilgai laukė deramo įvertinimo. Tik atgautos Nepriklausomybės metais į tėvynę paviešėti sugrįžusiam kompozitoriui buvo suteikti Klaipėdos miesto Garbės piliečio bei KU Menų fakulteto Garbės profesoriaus vardai, jis buvo išrinktas Lietuvos kompozitorių sąjungos Garbės nariu bei apdovanotas Lietuvos Nacionaline premija.

Kompozitoriaus 100-mečiui skirtame koncerte dalyvaus Vilniaus styginių kvartetas, Kristupo kvintetas, Daumantas Kirilauskas (fortepijonas) ir  Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas).

Šį projektą KKS pristato kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija.

Intelektuali ir vaizdinga Vladimiro Tarasovo perkusija

Vladimiro Tarasovo muzikinei veiklai sunku pritaikyti konvencionalų apibrėžimą. Ji vadinama įvairiai: free jazz, polistilizmu, naująja improvizacine muzika, aleatorine muzika, garso menu. Pastaraisiais metais kompozitorius ir perkusistas daug reiškiasi vizualiojo meno srityje, savo darbus demonstruodamas muziejuose bei galerijose.

Jo kūrybos „nuotaikų gausa nepastebimai gimsta iš pačių smulkiausių detalių”, tai „būgnininkas, apdovanotas itin retu subtilumu ir paslaptingumu“. Festivalyje V. Tarasovas pristatys švaros ir skaidrumo pojūčiu patraukiančią vaizdo - garso instaliaciją „Pirmoji upė“, kurios įkvėpimo šaltinis buvo Dante‘s Alighierio „Dieviškoji komedija“, bei atliks solinę programą „Atto XII“.  

REKLAMA

Mike‘as Svoboda ir Stefan Hussong: „Nešami tėkmės“

Du vokiečių virtuozai - trombonininkas bei kompozitorius Mike‘as Svoboda ir akordeonininkas Stefan Hussong savo programą pavadino „Nešami tėkmės“. Ją supynė iš įvairiausios stilistikos XX amžiaus didžiųjų meistrų bei  mūsuose mažai žinomų autorių kūrinių. Intriguoja, kaip koncerte derės Johno Cage‘o ir Karlheinzo Stockhauseno, Luciano Berio ir Giacinto Scelsi‘o, Adrianos Hölszky ir Keiko Harados, pačio Mike‘o Svobodos ir Astoro Piazzollos muzika?...

Be abejonės, tai bus tikrai įspūdingas M. Svobodos sugrįžimas į Klaipėdą po 12 metų pertraukos (1995–aisiais atlikėjas savo meistriškumu pakerėjo festivalio „Kopa“ klausytojus).

”Neue Vokalsolisten Stuttgart”

Dar vieną vokiečių atlikėjų projektą ”Permainų muzika” pristato kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga, festivaliu ”Gaida” ir ”Goethe Institut – Vilnius“. ”Neue Vokalsolisten Stuttgart” – elitinė šiuolaikinės vokalinės muzikos grupė, kurią pastaruoju metu savo programose geidžia turėti žymiausi naujosios muzikos renginiai visame pasaulyje.

Juos vadina tyrinėtojais, atradėjais, nuotykių ieškotojais ir idealistais, jie itin žingeidūs naujiems garsams, vokalinėms technikoms ir artikuliacijos būdams. Grupės pasirodymuose gausu muzikinio teatro elementų, balsas jungiamas su elektronika, rengiami tarpdiscipiliniai projektai su video menininkais ir kt. ”Neue Vokalsolisten Stuttgart” ; glaudžiai bendradarbiauja su kompozitoriais, kasmet atlieka apie 20 naujų kūrinių premjerų.

Iškilių Lietuvos atlikėjų interpretuojama Baltijos šalių kompozitorių muzika
Baigiamajame festivalio koncerte iškilūs Lietuvos atlikėjai ir Klaipėdos kamerinis orkestras atliks Baltijos šalių kompozitorių muziką. Lenko Henryko Mikołajaus Góreckio „Harpsichord Concerto“ fortepijoninę versiją specialiai festivaliui rengia pianistas Petras Geniušas.

Skambės ir Osvaldo Balakausko „Koncertas obojui klavesinui ir styginiams“ – vienas populiariausių, melodingiausių šiuolaikinių lietuviškų kūrinių. Jame solo partijas išpildys Robertas Beinaris ir Gediminas Kviklys, o nuostabiojoje Onutės Narbutaitės „Melodijoje alyvų sode“ – trimitininkas Igoris Kramarevas.  

REKLAMA

Šiuos, o taip pat Loretos Narvilaitės bei Peterio Vasko kūrinius diriguos  Robertas Šervenikas. Jis, kaip ir P. Geniušas, O. Balakauskas bei O. Narbutaitė yra Lietuvos Nacionalinės premijos laureatai. Jų menas ir yra tai, kas tikra, vertinga, daro poveikį klausytojams ir dabarties muzikos raidai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų