Šių metų spalio 23-iąją prasideda seminarų ciklas „Kinas kaip ugdymo priemonė“, skirtas Lietuvos vidurinių mokyklų mokytojams. Iš viso įvyks dešimt seminarų visoje Lietuvoje, kurių metu planuojama pasiekti per 300 mokytojų.
Seminarų ciklas yra nacionalinio projekto „Šiaurės kinas mano mokykloje“ tąsa.
Seminarų metu mokytojai susipažins su Šiaurės šalių kino edukacijos patirtimi, kino filmų pavyzdžiais bei pirmąja Lietuvoje specialiai filmų analizei skirta metodine medžiaga. Visiems dalyviams bus nemokamai išdalintas Šiaurės šalių filmų komplektas bei jų nagrinėjimui skirtas metodinis leidinys. Kino įtraukimas į dėstomų disciplinų lauką iš esmės yra mėginimas papildyti lietuvišką mokymo tradiciją, kuri ilgą laiką buvo paremta vien žinių suteikimu, o ne kritinio mąstymo ir kūrybiškumo skatinimu.
Be to, šią savaitę pradėjo veikti interneto svetainė www.kinasmokykloje.lt, kurioje mokytojai ras aiškiai ir nuosekliai išdėstytą metodinę medžiagą, galės diskutuoti. Vėliau planuojama talpinti moksleivių kartu su mokytojais sukurtus filmus; tai atitiktų programos ateities viziją – kino supratimą ir interpretavimą papildyti praktiniu ir kūrybiniu procesu.
Šis projektas yra medijų švietimo centro „Meno avilys” kuruojamos programos „Kinas mano mokykloje” dalis. „Kinas mano mokykloje” – tai pirmoji programa Lietuvoje, siekianti atskleisti kino potencialą vidurinių mokyklų mokymo programose. 2006/2007 metų projekte dalyvavo 240 mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų, kurie susipažino su kino pritaikymu literatūros, istorijos, kalbų, politologijos, etikos pamokose.
Vakarų Europos šalių praktika rodo, kad kino kaip netradicinės mokymo priemonės naudojimas ugdymo procese pasiteisina skatinant vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei vizualinės kultūros supratimą. Kino kaip švietimo priemonės svarbą lemia XX a. 9-ajame dešimtmetyje pakitusi raštingumo samprata, kuomet apie raštingumą buvo pradėta kalbėti daug platesniame kontekste.
Knyga prarado svarbiausios edukacinės priemonės pozicijas. Kiekvieną iš mūsų nuo mažų dienų supa judantys vaizdai, o gebėjimas juos kritiškai analizuoti ir interpretuoti paverčia žmogų tiek pat raštingu, kaip ir gebėjimas skaityti raštą. Užsienio šalyse vizualinio raštingumo disciplinos pagrindą sudaro kino kalbos pažinimas.
