Vyriausybė trečiadienį patvirtino Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo programą.
1410 metais vykusio mūšio atminimas ir jo reikšmė Lietuvos valstybingumui bus įamžinti vaidybiniame kino filme „Žalgiris - geležies diena“, taip pat proginėje monetoje, pašto ženkle, įvairiuose leidiniuose, pranešė Vyriausybė.
Mūšiui paminėti bus surengta mokslinė konferencija, organizuojamas konkursas muzikiniams kūriniams sukurti ir atlikti, vyks kiti renginiai. Visoje Lietuvoje rengiamasi restauruoti Vytauto Didžiojo paminklus.
Taip pat Vyriausybė ketina stiprinti Lietuvos atstovų dalyvavimą inscenizuotame Žalgirio mūšyje Lenkijoje - parengti daugiau Lietuvos atstovų, kovosiančių mūšio inscenizacijoje, aprūpinti juos tą laikotarpį atitinkančia apranga ir ginkluote.
Programą parengė Vyriausybės sudaryta komisija, suformuota iš švietimo ir mokslo, finansų, susisiekimo, užsienio reikalų ministrų, taip pat visuomeninių organizacijų atstovų, istorijos specialistų. Priemonių, numatytų Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo programoje, įgyvendinimą koordinuoja Krašto apsaugos ministerija.
Spalio pradžioje Seimas 2010-uosius paskelbė Žalgirio mūšio metais.
Vienas svarbiausių Lietuvai mūšių, vykęs 1410 m. liepos 15 d. tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, baigėsi pastarojo sutriuškinimu, po kurio Kryžiuočių ordinas nebeatsigavo. Pergalė nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus.
Įvairių istorinių šaltinių duomenimis, pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25-85 tūkst. žmonių, o žuvo - nuo 15 tūkst. iki 50 tūkst. karių. Lietuvių ir lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.
Mūšis įvyko ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo (vadinamo Griunvaldu), Tanenbergo, Stablaukio ir Liudviksdorfo kaimelių (tuo metu - Prūsijoje, dabar - Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių - Žalgirio mūšis, Vokietijoje ir Vakarų šalyse - Tanenbergo mūšis.
Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo metu buvo apie 60 metų. Tačiau mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Vokiečiams vadovavo magistras Ulrichas fon Jungingenas, didysis maršalas Frydrichas fon Valenrodas, didysis vadas Kunas fon Lichtenšteinas ir aprūpinimo pajėgų maršalas Albrechtas fon Švarcenbergas.
