Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo, o Latvijai - nepriklausomybės paskelbimo 90-metį, Latvijos parlamente (Saeimoje) ketvirtadienį atidaryta lietuvių išeivių grafikos darbų paroda.
Paroda „Nežinoma, tik atpažįstama grafika“ reprezentuoja pokarinės lietuvių grafikos išeivijoje dalį, padeda atkurti jos raidos istoriją, byloja apie lituanistikos sklaidą pasaulyje, pranešė parodą surengusi Lietuvos ambasada Rygoje.
Ekspozicija sudaro dailininkų Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus (1909-1960), Viktoro Petravičiaus (1906-1989), Telesforo Valiaus (1914-1977), Prano Gailiaus (g. 1928), Žibunto Mikšio (g. 1923) ir Alberto Veščiūno (1921-1976) kūryba.
Pirmieji trys menininkai gimė ir mokėsi Lietuvoje, baigė Kauno meno mokyklą, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo į Vakarus būdami profesionalūs dailininkai. Kiti trys yra kitos kartos menininkai, kurie pasitraukė iš Lietuvos būdami labai jauni ir išsilavinimą įgijo jau užsienyje. Tačiau dailininkus jungė ta pati Tėvynės praradimo patirtis, išeivio dalia, palikusi stiprų rėžį jų gyvenime ir kūryboje.
Paroda sudaryta iš Veimare (Vokietija) gyvenusio menotyrininko dr. Povilo Reklaičio (1922-1999) sukaupto rinkinio. Jis, kaip ir daugelis jo kolegų kultūros ir meno atstovų, politinio pabėgėlio statusu emigravo iš Lietuvos. Panašios lemties profesionalūs dailininkai išsiblaškę įvairiuose Europos miestuose siuntė jam į Vokietiją savo kūrinius, dėdami pagrindus gausaus lituanistinio rinkinio atsiradimui.
