Neseniai savo 15-ąsias atkūrimo metines pažymėjo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS).
Tai, kas nuveikta per tuos pusantro dešimtmečio, plačiai atsispindi naujausiame istorijos ir kultūros žurnalo „LIETUVOS BAJORAS“ numeryje, paženklintame taipogi 15-uoju numeriu. Nors LBKS per metus išleidžia tik vieną leidinį, šie metai išimtis: tai jau antroji žurnalo laida.
Kai 2005 metais „Lietuvos bajoro“ vyriausiuoju redaktoriumi tapo rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius, pastebimai pasikeitė leidinio veidas ir turinys. Jame daug įsimintinų, turinčių išliekamąją vertę tekstų, publikacijų, naujos rubrikos („Istorija ir dabartis“, „Mokslas“, „Tradicijos“, „Ištakos“, „Aktualijos“, „Šaknys“, „Kultūros istorija“, „Knygos“, „Literatūra ir menas“), žurnalas vis solidesnis visomis prasmėmis. Jis tampa įdomus ir plačiajai visuomenei.
14-ojo žurnalo numerio Redaktoriaus skiltis skirta Lietuvos tūkstantmečiui ir bajorijai. Be kita ko, čia vyr. redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius rašo: „Bajorijai skolingi ir mokslininkai. Per sovietinius dešimtmečius paskelbta daug netiesos, iškraipymų. Norisi tikėti, kad šiuolaikiniai istorikai priartins tai, kas ne tik nutolę, bet ir užmiršta. Nedovanotinai užmiršta. Šiandien visur akcentuojamas Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo tūkstantmetis. Neabejotina, jog jau šiais laikais subrendę mokslininkai dar tars savo žodį ir dėl tikslesnio Lietuvos vardo amžiaus“.
Tarp pastarojo numerio autorių – dr. Letas Palmaitis („Mūsų krikščioniškosios vertybės ir šventasis Brunonas Bonifacas“), dr. Vydas Dolinskas („Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – praeitis, atverta ateičiai“), dr. Jūratė Čirūnaitė („Kauno pavieto bajorų įvardijimas XVII a. pabaigoje“), rašytojas Jonas Užurka (ištrauka iš romano „Kęstutis – su meile ir kalaviju“), dizaineris Vilius Puronas („Apie pirmąjį pasaulyje aštuoniaratį“), skulptorius Arūnas Kazys Kynas („Jogailos heraldinis ženklas „Dvigubas lygiakryžmis kryžius“), Viktoras Jencius-Butautas („1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas“), Audronė Musteikienė (pasakojimas apie 40 metų scenai atidavusią baleto solistę Heleną Viktoriją Tumilovičiūtę), Vytautas Vyčas („Siesikų rūmai-pilis: praeitis ir ateitis“) ir kt.
15-ąjį žurnalo „Lietuvos bajoras“ numerį galima būtų pavadinti LBKS minienciklopedija. Iš tikrųjų tai ir yra specialus, be tradicinių rubrikų numeris, skirtas Sąjungos jubiliejui, kuriame daug faktų, skaičių, informacinės medžiagos.
LBKS vadas Kęstutis Kazimieras Ignatavičius įžanginiame straipsnyje pažymi, jog po to, kai 1994 metais Vilniuje susirinkę 155 bajorų palikuonys atkūrė ir daugumos valia pavadino organizaciją Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, iš viso bajoriškos priesaikos žodžiai, kuriuos privalu ištarti kiekvienam, gaunančiam Bajorystės pripažinimo aktą, skambėjo jau 3334 kartus. Didelė, skaitlinga organizacija susideda iš septynių Lietuvos kraštų draugijų, Senato, kanceliarijos, archyvo, Bajorų rūmų, kraštų tarybų. Įvairi visuomeninė, kultūrinė, labdaringa veikla, prasmingi renginiai, teminės išvykos, užsienio ryšiai, įsitvirtinę tradicijos, ritualai pelnė bajorų ir visuomenės pripažinimą.
Svarbiausi nueito kelio momentai užfiksuoti „Metraštininko dienoraštyje“. Su kilmingumo ženklais supažindina Vaiva Jucevičiūtė („Simboliai, paženklinę darbus“). Čia – ir platesnės pažintys su LBKS kanceliarija, LBKS skyriais miestuose ir rajonuose, internetinės svetainės vystymosi istorija, fotosesijos „Kas yra kas LBKS“ atvaizdai, pasakojimai apie nuveiktus neeilinius darbus, įgyvendintus projektus, kokių dar nebuvo ir t. t.
Žurnalas „Lietuvos bajoras“ pasižymi ne tik originaliu, dėmesio vertu turiniu bei iliustracijomis, bet ir aukšta menine, poligrafine kultūra.
Antanas Bagdonavičius
