Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinė Prezidentūra gruodžio 22 d., antradienį, 17 val. kviečia į vakarą, skirtą susipažinti su vokiečių ekspresionizmo dailininkės Marianos Veriovkinos kūryba.
Rusų kilmės dailininkė, išaugusi Lietuvoje, propagavusi prancūzų tapybos atradimus, kūrusi ir išgarsėjusi Vokietijoje lygiai prieš 100 metų atvyko pasisvečiuoti Kalėdoms pas brolį Piotrą Veriovkiną, tuometinį Kauno gubernatorių. Ji apsistojo brolio rezidencijoje – Kauno gubernatūroje, kuri po dešimties metų tapo Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija, o dabar yra Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune.
Vakaro metu bus rodomas Angelikos Licijus (Angelica Lizius) dokumentinis filmas „Dailininkė Mariana Veriovkina“ (Die Malerin Marianne von Werefkin, 2007 m.) iš serijos „Rusai Bavarijoje“ (Russen in Bayern). Taip pat bus pristatyta dailės istorikės dr. Laimos Laučkaitės knyga, skirta Marianos Veriovkinos (1860-1938) gyvenimui ir kūrybai – „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“. Filmą ir knygą pristatys Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir knygos autorė dr. Laima Laučkaitė.
Apie knygą „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“:
Rusų kilmės vokiečių ekspresionizmo dailininkė Mariana Veriovkina, „Mėlynojo raitelio“ grupės dalyvė, Vasilijaus Kandinskio, Aleksejaus Javlenskio, Paulio Klee bendražygė buvo susijusi su Lietuva, čia augo, pasuko į meną, atvykdavo iš Miuncheno, rengė parodas Vilniuje, kūrė lietuviška tematika. Knygos autorei dr. Laimai Laučkaitei pasisekė rasti unikalų šaltinį - dailininkės laiškus, epistolinį palikimą, saugomą Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje, kuriuo ir pagrįsta monografija. Joje atskleistas spalvingas, romaną primenantis dailininkės ir aristokratės gyvenimas.
Kartu joje pristatoma M. Veriovkinos teorinių pažiūrų ir kūrybos raida, gvildenami moters menininkės tapatybės klausimai, nušviečiama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rusų, vokiečių, prancūzų dailės panorama, kasdieninis gyvenimas. Knyga gausiai iliustruota neskelbta archyvine medžiaga, fotografijomis, piešiniais, dailininkės paveikslais, saugomais Vokietijos, Šveicarijos, JAV muziejuose ir privačiose rinkiniuose. Prieduose pateikta rinktinė M. Veriovkinos laiškų publikacija originalo kalba. Ši knyga – trečioji Laimos Laučkaitės knyga, tęsianti autorės tyrinėjimus, skirtus daugiatautei Lietuvos meno istorijai ir ryšiams su moderniuoju Vakarų menu.
M. Veriovkina apie Kauną:
Viename savo laiškų dailininkė rašė: „Užtikrinu tave, Kaunas – tai lobis dailininkui. Tamsu, žibintai ne apšviečia, o tamsina gatves. Jų šviesiai violetinės ugnys kraupiai kabo tamsoje. Nusitęsusi žemų namų linija, o ja driekiasi žalių ir raudonų ugnelių klavišai – apšviestų krautuvėlių eilės. Ryškiai žali, ryškiai raudoni dryžiai gula ant violetinio šaligatvio. Visame tame šešėlyje pilna juodų žmonių, kurie kalba tik apie vieną – apie meilę, kalba žargonu, lenkiškai, laužyta rusų kalba. Šnabždesys ir garsūs žodžiai raižo tylą kaip žali ir raudoni šviesos ruožai raižo nakties tamsą. Kažkas baisaus, baisaus tvyro virš visko“.
Dalis Veriovkinos paveikslų atspindi jos įspūdžius iš Kauno, kai kurie jų įkvėpti būtent įvykių Kauno gubernatūroje: „Susirinkimas“, „Damos juodais drabužiais“, „Kalėdų eglutė“.
