Tai, kad Jūros šventė atidaroma Jūrų muziejaus renginiais, tampa gera tradicija ir geru tonu. Šiemet pirmasis šventės renginys – tikrai simbolinis: muziejaus parengta paroda „Barkentinos „Meridianas“ byla“. Ji bus atidaryta liepos 27 dieną, antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Tai kontroversiška uostamiesčio simboliu tapusio laivo „Meridianas“ istorija. Šis laivas buvo pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje, Suomijoje. „Meridianas“, kaip dar 90 panašaus tipo laivų, buvo atiduoti kaip Antrąjį pasaulinį karą pralaimėjusių šalių kontribucija Tarybų sąjungai. Dabar iš tų laivų išlikę tik keli.
Iki 1967 m. „Meridianas“ plaukiojo kaip mokomasis Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantų burlaivis. 1971 m. jame pradėjo veikti restoranas. 2005 m. laivas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Dabar „Meridianas“ remontuojamas.
Liepos 29 dieną Jūrų muziejuje susirinks jūrinės bendruomenės žiedas. Čia, kiekvienais metais, Jūros šventei keliant bures, pagerbiami jūrininkai, atvėrę Lietuvai jūrą. Po ceremonijos bus pristatyta nauja ekspozicija „Po Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava“, skirta pirmajam atkurtos Lietuvos karinio jūrų laivyno laivui „Žemaitis“. Joje eksponuojami karinio laivo įrangos fragmentai.
Tą pačią dieną Jūrų faunos ekspozicijoje bus atidaryta itin intriguojanti paroda „Elegantiškas žudikas“. Tai provokuojantis pasakojimas apie jūrų moliuską kūgenį, kuris garsus ne tik labai gražia kriaukle, bet ir ... geluonimi. Parodoje pateikiamas padidintas šio moliusko modelis, vaizdžiai demonstruojantis egzotiško gyvūno sugebėjimą apsiginti, pateikiama rūšinė įvairovė, paplitimas, aiškinama, kaip veikia ir medicinoje yra pritaikomi jo išskiriami nuodai.
Liepos 30 dieną, atidarant Jūros šventę, kruizinį laivų terminalą jau puoš įspūdinga paroda „Jūros pašaukti". Ši paroda po atviru dangumi primena Lietuvos valstybės tapsmą jūrine šalimi ir pasakoja apie pirmuosius jūrininkus, nusprendusius savarankiškai žengti jūrų vilkų keliais. Tai jaunieji kadetai karčią jūrinės duonos plutą laužę G. Eriksono buriniame laivyne. Tų laikų jūrinę pedagogiką iliustruoja pirmasis sakinys, kurį išgirsdavo kadetas: „Berniuk, įsikalk tai į savo buką makaulę: nieko nėra neįmanomo Dievui ir jūreiviams!“
Šeštadienį, liepos 31 dieną, muziejus bus itin turtingas veiklos ir renginių. Etnografinė pajūrio žvejo sodyba šiemet jau šeštą kartą skambės nuo liaudiškų dainų ir jomarko klegesio. Čia lankytojus vilios rūkomos žuvies (jos bus atgabentos plaukiojančiu muziejaus eksponatu – kurėnu) ir verdamos tikros šyšioniškių žuvienės kvapas, tradiciniai pamario pyragai ir ypatingi gėrimai. Galima bus ir su žolininkais ar užkalbėtojais pabendrauti, bus demonstruojami žvejiški amatai: bučiukų pynimas, tinklų mezgimas ir adymas, vėtrungių gamyba, riešinių mezgimas, pynimas iš šiaudų, pristatomos bitininkystės tradicijos, kuršių moterų papuošalai. Į sodelį nuo kvapų ir reginių pavargusias galvas kvies Akademija po obelim „Einu į jomarką savęs rodyt, kitų žiūrėt“ ir Žemaitijos dailininkų sąjungos bei Klaipėdos E. Balsio meno gimnazijos moksleivių darbų parodos po atviru dangumi. O šeimininkaus sodyboje ir šyšioniškių tarme susirinkusiuosius kalbins pamario tradicijų žinovė Vaida Galinskienė. Abi dienas svečius linksmins ir graudins folkloro kolektyvai „Aušrinė“, „Pilutė“, „Ramytė“, „Lažupis“, „Cyrulelis“.
Šeštadienio popietę, 14.30 val., muziejuje bus atidaryta Estijos jūrų muziejaus paroda „Plazdant vėliavoms į jūros gelmes“. Tai keliaujanti paroda, prikelianti iš jūrų dugno ir užmaršties nuskendusius laivus ir jų istorijas. Viena garsiausių – apie Suomių įlankoje Estijos tyrinėtojų aptiktą nuskendusį pirmąjį tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“.
Na, o keturis šeštadienio ir sekmadienio vakarus (liepos 31 ir rugpjūčio 1, 2, 7, 8 d.) delfinariume laukiami išsiilgę romantikos ir geros muzikos. Čia bus demonstruojama roko opera „Eglė žalčių karalienė“. Tai pirmoji Lietuvoje roko opera, kurioje dalyvaus ir delfinai. Roko operos kūrėjai – studija „Grock“. Tai netikėtas klaipėdiečių jaunųjų muzikų, vadovaujamų Lino Švirino, Salomėjos Neries poemos perkėlimas į roko operos žanrą, per porą metų spėjęs tapti veik kultiniu jaunimui. Jautri muzika, lyrizmas puikiai dera su delfinų demonstruojamais triukais. Taip nelauktai scenoje susijungia du pasauliai: žemės ir vandenų.
