Menų spaustuvėje – jau antrasis šių metų režisūrinis debiutas. Šįkart scenoje – pradedančios režisierės Olgos Generalovos spektaklio „Arbūzų cukruje“ premjera. Kūrėjus įkvėpė amerikiečio Richardo Brautigano to paties pavadinimo romanas apie atsiskyrėlišką utopinę hipių bendruomenę, kurioje absoliučiai viskas daroma iš arbūzų cukraus – saldu, tačiau klampinančiai lipnu.
Vietomis farsu virstanti tragiška istorija kviečia į dykumoje įsikūrusią išgalvotą gyvenvietę idMYRĮ. Joje - grupelė laisvamanių žmonių gyvena keistą, haliucinacijų kupiną gyvenimą, nuobodžiauja ir linksminasi, myli ir miršta. Kūrybinė komanda, kurią sudaro vien studentai, mėgina atskleisti „gėlių vaikų“ filosofiją savo kartos akimis, pasitelkdami šiuolaikinę muziką ir technologijas, šiuolaikinį televizijos smegenų plovimą ir mūsų dienų herojų atvaizdus.
Anglijoje režisūrą studijavusi mergina nevengia naujų ir netikėtų raiškos priemonių – čia šalia gyvų aktorių į spektaklį įsilieja video personažai, animacija, kompiuterinių žaidimų vaizdai.
Tai pirmasis Olgos Generalovos režisuojamas spektaklis, nors kaip aktorė ji jau scenoje ne naujokė. Sausio pabaigoje ji vaidino ir Menų spaustuvėje debiutavusio bendrakursio Artūro Areimos spektaklyje „Kelionė į kambario vidų“ pagal lenkų dramaturgo Michalo Walczako pjesę. Bendrakursių sumanymu abu spektakliai buvo sukurti siekiant atskleisti tą pačią temą – šiuolaikinio herojaus paieškas. „Kas yra šiandieninis herojus?“ – klausia jaunieji kūrėjai, – „Biseksualus pilietis, sergantis AIDS? UNESCO savanoris? Filmo apie karą Irake režisierius? Gaisrininkas? O galbūt prekybos centro kasininkė?“
Jei Areima savo spektakliu tyrė atsiribojusio nuo visuomenės žmogaus tragediją, Generalova sutelkia dėmesį į atsiskyrėlišką bendruomenę, kur „tobulą“ tvarką menamame mieste idMYRYJE ardo idėjų, identiteto ir idealų badas.
