Tu būsi Anglijos karalienė, o mes tapsime Anglijos valdovų šeima, net jei niekas Anglijoje mūsų nenorės.
Šių žodžių lydima Elžbieta, nekilminga našlė su dviem vaikais, slapčia išteka už jaunojo Anglijos karaliaus Edvardo IV, o Vudvilių giminė įsitvirtina Edvardo karalystėje, sukeldama šoką karaliaus artimiesiems, tarp jų ir Edvardo globėjui, faktiškam šalies valdovui Ričardui Neviliui. Elžbieta netrunka įsitikinti, jog vien pasakiško grožio ir valdovo meilės neužtenka, kad išliktum ir įsitvirtintum Rožių karo draskomoje šalyje. Siekdama sustiprinti Vudvilių pozicijas, Elžbieta dalija sūnums ir broliams žemes bei titulus, kurių gviešėsi kiti, šitaip užsitraukdama galingiausių karalystės giminių priešiškumą. Kai painūs politiniai manevrai nepadeda, su motina, deivės Meliuzinos palikuone Džeketa, Elžbieta griebiasi galingų kerų...
